Pagulęs Cami ant lovos užklojau ją pledu ir dar kart pabučiavau jai į kaktą ir kelias sekundes pažiūrėjęs išėjau iš jos kambario ir leidausi į svetainę. Šalia svetainės durų pamačiau stovinčia jos motina, Lina jei gerai atsimenu. Ji žiūrėjo įdėmiai į mane ir po kiek laiko šyptelėjo.
-Galime pasikalbėti?-paklausė, nors ir nežinojau, ką ji ketina pasakyti nutuokiau, kad ji nori vežtis Mila namo.
-Žinoma.-pasakiau. Ir abu nuėjome į svetainę atsisėau prieš ją ir tai buvo gan keista. Jei tai tiesa aš dabar akistaton paliktas su savo busimos žmonos motina.
-Norėjau tau labai stipriai padėkoti, Kamilė man viską papasakojo, kad jūs ją išgelbėjote, kad ją rūpinotės ir kad tai įpatingai darei tu.-pasakė.
-Na aš turėjau priežastį.-pasakiau.
-Taip mačiau ją ant jos rankos.-pasakė nusišypsodama.
-Aš nežinau, kaip tai paaiškinti, bet nuo tos dienos, kai ją pamačiau, mano širdis pradėjo plakti greičiau.-pasakiau.
-Harry aš pažystu savo dukra, nors ir jos labai ilgai nemačiau ji nepasikeitė, gal tik kiek baikštesnė pasidarė, bet jos širdis man visada buvo matoma.-pasakė ji. Taip dabar ji pasakys kažką tokio, kad turi ją išsivešti.-Ir jei dabar ji grįštu namo su manimi, jos širdis dūštu. Vien iš kalbos apie tave, kai buvom pasilikusios dviese matėsi kiek daug tu jei reiški. Ji vien apie tave ir šnekėjo, bei sakė kad visi vaikinai tapo jai kaip broliai. Jūs jos šeima, nežinau kiek tiksliai laiko jūs ją pažystat, bet galiu pasakyti viena nesu regėjusi, kad Kamilė, kada nors taip arti būtų prisileidusi ką nors. Netgi Pati jos geriausia draugė nebuvo jai tokia artima koks esi tu. Todėl žinau, kad jei ryt bus skaudu.-pasakė ir padarė pauzę.-Aš rytoj grįštu atgal, bet pasakyk, kad po kiek laiko, kai sutvarkysiu visus reikalus aš atvažiuosi ir įsikursiu čia šalia jos.-nežinau, ar labiau džiaugiausi ar nerimavau, kaip į tai sureguos Mila.
-Ponia..
-Vadink mane Lina.-pertraukusi pasakė.
-Nemanote, kad geriau jums su Camila pasišnekėti, ji gali labai liūdėti ir nesuprsti, kiek aš ją pažystu žinau, kad taip bus.-pasakiau.
-Gal tu ir teisus.-pasakė susimasčiusi.
-Kada ryt jūsų skrydis?-paklausiau.
-Po piet.-Atsakė.
-Kas jei šiandien liktumėte čia, o ryt nuo ryto pasišnekėtumėte su Camila ir su ja dar pabūtumėte.
-Nežinau norėjau išsinuomotį kambarį viešbutyje...
-Gerai aš paruošiu jums kambarį, gal norėsite kavos arbatos ar ko užkasti?-paklausiau.
-Arbatos puodelis būtų puiku.-pasakė.
-Gerai tuoj atnešiu.-pasakiau ir nuėjau į virtuvę. Joje sėdėjo Louis su Niall ir tyliai apie kažką kalbėjosi. Kai įėjau jie nutilę pakėlė akis į mane.
-Prašau pasakyk, kad Camila liks.-pasakė vos neverkiančiu balsu Niall. Tas vaikinukas tikrai prie jos prisirišo nors to ir neparodo.
-Yeaaa rimtai pasakyk.-pasakė Louis. Aš uždėjęs arbatinuką vandens atsisėdau prie jų ir į juos pažiūrėjas rimtu žvilgsniu nusišypsojau.
-Manau, kad taip.-pasakiau.-Nors jos mama ryt ir grįšta atgal sakė būtų neteisinga Camila atimti iš jos naujosios šeimos. Ji planuoja sutvarkiusi visus reikalus atvažiuoti gyventi čia šalia Cami.-pasakiau ir vaikinai atsipūtė. Jie atrodė labai laimingi dėl to, kad Cami lieka. Aš pats norėjau šokti laimės šokį, bet vis dar galvojau, kaip į tai sureguos Camila. Kai vanduo užvirė užplikau puodelį arbatos ir nunešiau Linai jį su sausainiais, kurių Niall dar buvo spėjęs nesuvalgyti.
-Ačiū.-pasakė ji.
-Nėra už ką, eisiu paruošiu jums kambarį.-pasakiau ir greit užbėgau į viršų lėtai pradariau Cami kambario duris. Norėjau pažiūrėti ar ji tebemiega. Bet nustebau pamatęs, kad ji sėdi lovoje ir žiūri į tolį.
-Brangute, kas yra?-paklausiau ir ji lėtai atsisuko.
-Nieko tiesiog, sapnavau nuostabų sapną.-pasakė kiek nuliūdusi.
-Apie ką jis?-paklausiau atsisėsdamas šalia.
-Apie mama sapnavau, kad ji gyva, kad ji čia.-pasakė ji.
-Cami tai nebuvo sapnas mažyte.-pasakiau ir ji pasižiūrėjo į mane didelėmis akimis.
-Tu nejuokauji?-paklausė.
-Ne gražuole nejuokauju.-pasakiau ir staiga ji užsimerkusi subliuško mano glėbyje. Išpradžių išsiganau ir jau norėjau kviesti pagalbą, bet gylus jos kvėpavimas išdavė, kad ji miega. Mila tiesiog kalbėjo per miegus. Atsargiai ją paguldžiau ir dar šiek tiek pabuvęs nuėjau paruošti svečių kambario. Greit apsisukęs, vėl patikrinau Mila. Dabar ji vis dar miegojo, bet šį kart raukė nosytę apsikabinusi pagalvę. Uždariau duris ir nulipau vėl į apačią čia prie Milos mamos sėdėjo Liam ir Louis su Niall. Jei visi apie kažką šnekėjo ir karts nuo karto nusijuokdavo. Milos mama iš piniginės išsitraukė mažą lapelį, tikriausiai mažą nuotrauką.
-Jei Harry pažiūrėk kokia miela Camila buvo, kai buvo maža.-pasakė ir padavė man nuotrauką. joje pamačiau kiek putlesnę, bet vistiek labai žavią jauną mergaitę, kuri šypsojosi objektyvui, kai ją fotografavo.
-Turiu ir daugiau jos nuotraukų tik tiek kad jas palikau.-Tarė.
-Ji nuostabi, buvo maža, nuostabi ir užaugusi.-pasakiau grąžindamas nuotrauką.
-Aš tikriausiai būsių nemandagi, bet skrydis išvargino mane, galėčiau eiti miegoti?-paklausė Lina.
-O taip žinoma eime parodysiu jūsų kambarį.-pasakiau greit ji šyptelėjo ir palinkėjusi visiems labanakt sekė paskui mane. Prie Camilos durų sustojau ir pravėriau jas.
-Ji kažko ieško,-pasakiau kai panačiau ją kuisiantis pataluose.
-Kvailiuk tavęs.-pasakė Lina.-Man ji pasakojo, kad dažnai miega su tavimi, sakė tada miegas buna daug ramesnis.
-Tikrai?-paklausiau.
-O ką tu nepastebėjai?-paklausė.
-Na kelis kartus mačiau, kad ji neramiai miega.
-Ji nuo vaikytės taip. Anksčiau sapnuodavo košmarus, bet kai jie dindo ji vistiek miegodavo neramiai ir dažniausiai neišsimiegodavo nuo dažno prabudimo.-pasakė.
-Vargšelė.-pasakiau stebėdamas ją.
-Harry, paprašysiu tik vieno.-pasakė ji žiūrėdama į Mila.
-Ko?-paklausiau.
-Neįskaudink jos.
-Niekada, jei kentės ji aš kentėsiu dvigubai.-pasakiau.
-Nes tu ją myli.-pasakė Lina.
-Nes aš ją myliu.-pakartojau.