Palaukiau kol Camila užmigs ir išėjau iš palatos. Visi vaikinai stovėjo už durų, net nežinojau, kad jie čia.
-Kas Cami?-paklausė Louis.
-Stiprus plaučių uždegimas.-pasakiau.
-Ką daktarai sako?-paklausė Liam.
-Jei duoda tikrai stiprių vaistų. Ji susirgo ne juokais, žinau tai, nors ir daktarė nenorėjo man to sakyti, nes aš ale atseit ne gimintaitis.-pasakiau.
Prabėgo savaitė ir Camila tik dabar išleidžia iš ligoninės su griežtu lovos režimu. Įėjęs į palatą radau ją sėdinčią ant lovos ir žiūrinčią į langu bėgančius lietaus lašus. Ji atrodė tokia rami.
-Camila, tu jau pasiruošus.-pasakiau ji atsisuko ir šyptelėjo man.
-Tikriausiai.-pasakė ir atsistojusi priėjo prie manęs.
-Kažkaip nenoriai tu iš čia išeini?.-pasakiau. Bet ji nieko neatsakė. Žinau ji mano, kad ji grįš į tą būtą kuriame jausis nesaugiai, na turiu jai staigmena ji negrįš ten, kaip ir aš ir visi likę vaikinai.
Išsiregistravom ir patraukėm link išėjimo. Išskleidžiau skėtį ir padaviau jį Cami.
-Dėkui.-pasakė.
-Mūsų karieta ten,-pasakiau ir parodžiau į toleliau stovinti Zayn pasididžiavimą.
-Suprasčiau jei būčiau princesė, gal tada karietų ir reikėtu.-tyliai sumurmėjo sau panosėje.
-Tu ir esi.-pasakiau tyliai, kai ir ji. Jos veidą papuošė raudonis..
-Hey,-pasakė Zayn.-Kaip laikosi mūsų ligoniukė?
-Vis dar serga.-pasakė ir vėl atsikosijo.
-Sėskit jūs greičiau. Aš alkanas.-sušuko Niall. Ir Mila pradėjo juoktis.
-Gerai blondinuk važiuojam.-pasakė ji vis dar kikendama. Ir įsėdo į galą, prie Niall. Visą kelią kol važiavom, Camila žiūrėjo pro langą. Norėjau, jai pasakyti, kad ji vėl išsipasakotų, bet žinau ji dabar nešnekėtu, juk čia ir Zayn ir Niall sėdi.
-Zayn? Mes pravažiavom.-pasakė ir nulydėjo akimis, senajį mūsų būtą. Visi trys nusišypsojom.-Na klokit, kas čia dedasi?-paklausė, bet mes tylėjom.
-Visai pietums norėciau kokių spageti.-pasakė Niall.
-Čia vadinasi ignoras?-paklausė ji ir man jau buvo sunku valdyti juoką, kaip ir kitiems vaikinams. Bet ilgai to nereikėjo tvardyti, nes po kurio laiko privažiavom naująjį savo namą.
-Wow, pas ką mes čia atvažiavom?-paklausė Mila.
-Eik tiktais.-pasakiau atidaręs jai dureles, ji išlipo ir įsikybusi man į ranką, su manim patraukė link įėjimo. Visa laime, kad lietus aprimo.
-Ne rimtai kur mes atvažiavom.-pasakė kai jau stovėjom prie dūrų. Zayn greit atrakino duris ir įleido mus.
-Sveika atvykusi į naujus namus.-pasakė Liam atėjęs iš svetainės. Per šią savaite su vaikinai nusprendėm, kad mums to būtuko, neužtenka ir pardavę jį nusipirkom namą. Kur galėsim ir repetuoti ir poilsiauti, nu žodžiu viskas viename.
-Naujus, Ką? Jūs rimtai?-paklausė.
-Jo patinka?-paklausė Zayn.
-Patinka? Šis namas nuostabus.-pasakė.
-Gerai, kaip ten be būtų žinai daktarė tau išrašė griežtą lovos rėžimą, tai eime su manim.-pasakiau ir pradėjau eiti link laiptų, vedančių į antra aukštą. Ji ėjo neskubėdama ir viską apžiūrinėjo, bet kartu ir bumbėjo, kad nebenori daugiau gulėti.
-Tai nuostabu.-pasakė. Užlipom į antrą aukštą kur buvo miegamieji kambariai.
-Šis tavo.-pasakiau ir atidariau duris į jos naująjį kambarį.
-Čia rimtai? Jis man per didelis.-pasakė.
-Nebenusvaik, jis vienas iš mažesnių.-pasakiau.
-Gerai jei čia mažas, tai kokio didumo tada didelis?-paklausė ir pakėlė vieną antakį.
-Didelis.-pasakiau
-Numanau.-tarė.
-Gerai eik persirenk ir į lovą.-pasakiau.
-Ką tu rimtai? Aš nenoriu, jau visą savaitę taip pragulėjau.-pasakė ir nustatė puppyeyes.
-Į lovą.