Mafijozo Sesuo

Penkiasdešimt ketvirta dalis

Ievos pozicija:

Mandos jau buvo prisigėręs, o aš visdar sėdėjau blaiva, nors gėriau tiek pat kaip ir jis. Tikriausiai buvau per daug liūdna, kad sugebėčiau įsisavinti alkoholį. Nesuprantu kodėl brolis mane paliko, aš tikrai žinau, kad jis negalėjo nuskęsti. Staiga suskambo Klaudijaus mobilusis ir kaip keista skambino Martynas. Mandos tik suniurzgėjo ir toliau miegojo. Tad nusprendžiau atsiliepti, bet nekalbėti. Vos man atsiliepus išgirdau brolio balsą:
- Mandos mums reikia susitikti, Mantas man paskambino ir pasakė, kad Ievai labai blogai. Ei Klaudijau ar girdi mane?
Daugiau nesiklausiau ir tiesiog baigiau pokalbį. Na broli, aš tau atkeršysiu už tai. Bet dabar turiu grįžti į bazę, tik nežinau, kaip. Nors gal ir žinau, kaip grįšiu. Palikusi Mandos vieną išėjau į lauką, bei surinkau Rafaelio numerį, jis atsiliepė tik po antro skambučio:
- Klausau,- apsimiegojęs tarė jis.
- Atleisk, kad pažadinau, bet turiu prašymą.
- Žinoma, koks jūsų prašymas, bose?
- Atvažiuok prie Mandos namų, paimti manęs.
- O kur jie randas?
Nupasakojau, kur randas Klaudijaus namai, pradėjau laukti vaikino. Rafaelis atvažiavo po dešimties minučių, vis dar atrodė mieguistas.
- Atleisk, kad pažadinau,- meiliai nusišypsojau jam, kai įsėdau į jo mašiną.
- Nieko tokio, aš turiu vykdyti visus tavo paliepimus. Tik nesuprantu, kodėl tu nemiegi?
- Turiu reikalų, tad negaliu miegoti.
- Paklausčiau kokių, bet tai ne mano reikalas.
- Jei man padėsi, viską tau papasakosiu,- ramiai tariau žiūrėdama į vaikiną.
- O ar aš turiu pasirinkimą?- nusišypsojęs paklausė Rafaelis.
- Ačiū,- nuoširdžiai padėkojau vaikinui,- taigi aš turiu atkeršyti triem žmonėm.
- Kas jie tokie?
- Klaudijus Mandos, Mantas Rock ir Martynas Sweet.
- Bet tavo brolis miręs.
- Jis nemirė, Martynas visai neseniai skambino girtutėliam Mandos, tad aš atsiliepiau ir išgirdau brolio balsą,- su ašaromis akyse papasakojau Rafaeliui, ką sužinojau.
Vaikinas nieko netaręs sustabdė mašiną ir išlipo iš jos. Aš pasekiau jo pavyzdžiu. Vaikinas pamatęs, kad padariau taip pat kaip jis šiek tiek šyptelėjo ir priėjęs prie manęs stipriai mane apkabino ir sušnibždėjo man į ausį:
- Viskas bus gerai, nes kad ir kas nutiktų aš tave palaikysiu,- po šių žodžių stipriau apsikabinau jį.
Taip pastovėjome keleta minučių, kol pradėjau drebėti iš šalčio.
- Gerai važiuojam toliau.
Ir susėdę atgal į mašiną patraukėme link bazės.