Mafijozo Sesuo

Dvidešimt antra dalis

Manto pozicija:

Kai pabudau saulutės jau nebebuvo šalia. Vakar buvo nuostabi naktis. Gerai, kad visko nepradėjome anksčiau, nes jos mama būtų mane užmušusi. Nenorom atsikėliau iš lovos, buvau visdar nuogas. Greitai užsivilkau kelnes ir išskubėjau iš miegamojo. Išgirdęs virtuvėje braškant indus, nuskubėjau ten. Ir išvydau Ievą, ji buvo su mano balta maikute, o po ja ji turėjo savo apatinius. Saulutė lengvai judino savo užpakaliuką, o kai pasilenkė kažko pasiimti, susiraukė iš skausmo. Lėtai priėjęs prie jos, švelniai apkabinau ją per nugarą ir tyliai paklausiau:
- Ar labai skauda?
- Pakenčiama, žinai Mantai,- ji lėtai atsigręžė į mane veidu,- gal daugiau to nebedarykime.
- Gerai saulute, bet jei norėsi kada pakartoti, aš mielai sutiksiu,- tai privertė ją linksmai nusišypsoti.
- Tu net ir dabar norėtum pakartoti,- pasistiebusi suglaudė mūsų lūpas trumpam bučinukui.
Vėliau grįžo atgal prie puodų, o aš atsisėdau prie stalo ir vis žvelgiau į ją. Ji atrodė pavargusi, bet tuo pačiu Ieva atrodė žaviai. Kai saulutė baigė, ji padėjo lėkštę priešais mane. Nežinau, kas tai buvo, bet tai atrodė tikrai skaniai. Padėkojęs pradėjau valgyti, tai buvo tikrai skanu. Bet mano dėmesį patraukė tai, kad Ieva nesėdi prie stalo, tad paklausiau:
- Kodėl stovi?
- Man taip patogiau,- ir išspaudė mažą šypsenėlę, tai privertė mane suurgzti.
- Nemeluok tau skauda ir tai mano kaltė,- pykau ant savęs vien dėl to, kad jai skauda ir tą skausmą sukėliau aš.
- Mantai, jeigu tu to nebūtum padaręs, būtų kas nors kitas tai padaręs. Ir nemanau, kad kitas žmogus atsižvelgtų ar man skauda ar ne.
- Tu net nežinai, kaip man skauda matyti tave tokią.
- Rytoj jau nebeskaudės, o šiandien pakentėsiu.
- Na gerai,- ir priėjęs apsikabinau savo saulutę.
Ji priglaudė savo galvą man prie nuogos krutinės. Taip prastovėjome, kelias minutes, kai visai netyčia tariau:
- Myliu tave.
Jaučiau, kaip ji šypsosi. Jos šypsena, man suteikė laimės. Ji pirma ir paskutinė, kuri man suteikė laimės.
- Niekada tavęs nepaliksiu,- visdar apsikabinęs tariau jai,- niekas kitas nelies tavęs, nes tu mano.
- O tu tikrai savanaudis, jei mane laikai daiktu.
- Tu mano,- atsitraukęs pažvelgiau į ją ir palenkęs galvą suglaudžiau mūsų lūpas.
- Esi tikras kvailys, jei manai, kad aš tavo,- šiek tiek atsitraukusi tarė mano saulutė.
- Kaip tau patinka mane erzinti,- suėmęs ją už užpakalio tariau.
- Aš neerzinu, tu pats tai darai.
Dar labiau suirzęs prisitraukiau ją arčiau ir įsisiurbiau į jos lūpas, bei ją užsikėliau sau ant liemens. Jos kvėpavimas padažnėjo ir supratau ką padariau blogai.
- Atleisk saulute,- lėtai nuleidau ją ant grindų.
- Nieko tokio,- bet jos akyse pamačiau skausmą.
Stipriai ją apsikabinau ir palydėjau link svetainės. Padėjau jai atsigulti ir pats nuėjau į virtuvę susitvarkyti.