Mafijozo Sesuo

Penkiasdešimta dalis

Ievos pozicija:

Pabudusi pastebėjau, kad jau šviesu ir lovoje guliu ne viena. Šalia manęs saldžiai miegojo trys mielos mergaičiukės. Kiek pamenu užmigau viena, o kaip jos atsirado mano lovoje tai klausimas. Aistė netykėtai užsirideno ant mano kojų, vos nepradėjau garsiai juoktis, mergaitės tokios mielos, kai miega. Bet man jau reikia keltis iš lovos, nes noriu valgyti, tik klausimas, kaip išlipti iš lovos.
- Kūma,- meiliai kreipėsi Marija.
- Kas yra?- tyliai sušnabždėjau.
Ji tik ištiesė savo mažutes rankutes ir aš supratau, kad Marija nori mane apsikabinti ir aš ištiesiau rankas, kad galėčiau paimti ją į rankas. Kai paėmiau ją į rankas ji stipriai mane apsikabino. Taip pasėdėjome kelias minutes kol pabudo kitos dvi mergaitės, jos taip pat apsikabino mane.
- Manau, kad laikas keltis ir kada jūs čia atsiradot?- visdar sutrikusi paklausiau.
- Mus čia atvežė, kai dar buvo tamsu,- atsakė Eva.
- Ir močiutė Vaida sakė eiti pas tavęs į lovą miegoti,- papildė Aistė.
O Marija tylėjo ir vis kartas nuo karto palinkčiodavo.
- Na gerai, o dabar bėkit suraskit mano mamą.
Ir mergaitė greitai išbėgo, išskyrus Mariją, ji atrodė labai liūdna.
- Marija, kas nutiko?
- Kūma, aš bijau.
- Ko bijai?- tai buvo keista, nes mano mažylė nieko nebijodavo.
- Aš bijau, kad mamytė su tėčiu nebegrįš.
- Mažyte, nebijok, jie grįš, o dabar pabūsit su manim ir močiute.
Mergaitė nusišypsojo ir išbėgo iš kambario. Aš greitai susiradau drabužius ir nulėkiau į vonią. Ir pasiruošiau dienai su mergaitėmis.
Po pietų, prie manęs atbėgo Marija nešina mano telefonu.
- Skambina, skambina,- kartojo mažylė kol paėmiau iš jos rankų mobilųjį.
- Alio,- maloniai atsiliepiau, nes skambino brolienė.
- Ieva, nutiko nelaimė,- aš pradėjau drebėti, bijojau tik vieno, kad kažkas nutiko broliui.
- Kas nutiko?- stengiausi kuo aiškiau kalbėti.
- Mar... Marty... Martynas nuskendo,- tai išgirdus pradėjo kauptis ašaros.
- To negali būti, jis gerai moka plaukti,- mama buvusi netoli pastebėjo, kad man negera.
- Ieva, kas nutiko?- priėjusi paklausė mama.
Aš jai nieko neatsakiau, nes Šarūnė, pasakė tai ko bijojau labiausiai:
- Jis bandė, bet jį sutraukė mėšlungis ir...- daugiau nieko nebegirdėjau, nes telefonas išslydo iš rankų.
Nieko negirdėjau aplinkui, nes galvoje siautė audra, dėl minčių, kad gal jie pajuokavo, o gal visdėlto Martyno tikrai nebėra.
Neseniai praradusi tėvą, praradau ir brolį. Su šia mintimi susigyvenau tik tada, kai brolienė grįžo viena.

Manto pozicija:

Buvo keista pabudus nepamatyti Ievos veido. Bet dabar reikia išsiaiškinti, kas užpuolė Tadą, tad greitai išlipau iš lovos ir jau buvau prie vonios durų, kai išgirdau aimaną. Aimana sklido iš svetainės, atėjas pamačiau Tadą, jis bandė atsisėsti.
- Ką čia darai?- paklausiau.
- Bandau, palikti tave, nes per mane turėsi tik problemų.
- Patikėk, aš turiu jau vieną problemų kelėją, tad su antru lengvai susidoročiau.
- Tu per daug užtikrintas savimi Mantai.
- Patikėk su tokia mergina, kaip mano, problemų netrūksta.
- Na gerai šįkart patikėsiu, o dabar tau papasakosiu, ką iš tikro čia veikiu.
- Su malonumu pasiklausysiu.