"Luke Hemmings Sister" M.C. fanfic [SUSTABDYTAS]

⭐Dvidesimt Penkta Dalis⭐

"Um... As nenoriu, kad Calum liudetu, nes jis vienas, be merginos, todel galvoju, kad man reiketu paimti Cal uz rankos ir eiti susikabine, tavosios ranokos nepaleisiu, bet tiesiog, kad neliudetu." viska issakiau.

Jis kiek pasimete."Bet ar tai neatrodys, kiek... Keistai?" paklause dvejodamas.

"Na, zinau, bet tiesiog man gaila Calum, o pavyzdziui Luke ir Lily zino, kad as padarysiu viska, kad tik nesvarbu ar draugas ar geriausias draugas as vistiek stengsiuosi, kad ir kas bebutu, as padarysiu viska ir atiduosiu viska, kad tik jis butu bent kazkiek laimingas. As negaliu kenteti ir ziureti, kaip jis liudi." paaiskinau viska.

"Tai, zinau, bet ar butina... Taip elgtis?"

"Nu va tu supykai." paleidau jo ranka ir sukryziavau rankas ant krutines ir galva nusukusi i desine puse tuo paciu nuleidus galva i zeme ziurejau, supykusiu zvilgsniu.

"Prasau, nepyk, nenoriu susipykti pacia pirma diena vos mums tapusnpora." nuliudo Ki.

"Nu, gerai... Taip kaip, ka tada daryti man, nes as negaliu kenteti ir ziureti i ji liudinti. Man paciai net viskas apniuksta, kai draugai liudin." nusiminiau paziuredama i ji liudnu zvilgsniu.

"Na nezinau.... Aha! Tu dievini apsikabinimus, tai gali bekti ir apsikabinti ji, o po to ir kitus, o jei klaustu tu sugalvotum kazka?"

"Tu teisus. Pasakysiu apsikabinimu akcija tik siandien?"

"Tinka." nusisypsojo, o as jam atgal.

Abudu pradejome bekti vytis kitu, bet aisku mano prakeiktos trumpos kojos neleido man greitai bekti ir dasivyti ju, aisku Ki jis pabega, o as kaip ta nezinau... Vezliene.

As pradejau dusti, begdama, nes pavargau, bet galiausiai dar siek tiek pabegusi, visa uzdususi dasivyjau juos.

"Ar viskas tau gerai Liss?" paklause sokiruotas Luke.

"Jo... Mirstu.... Heeeup (cia tipo toks ikvepimas xD)... Tik biski.... Heeeup... Padusau..." nusijuokiau.

Dabar man taip karsta zandai visi karsti, be jokiu veidrodziu galiu pasakyt, kad as visa raudona kaip burokas.

"Gal.... kas atsitiktinai.... turit atsigert??..." toliau ora gaudydama paklausiau ju.

"Deja, bet ne..." pasaipingu balsu pasake Melisa. Ji turbut dziaugiasi, kad dustu, ji turbut noretu, kad as va imciau dabar ir mirciau, uzdusciau, bet nesiandien.

"Tu tylek... Nieks taves neklause..." pavarciau akis nepatenkintu veidu.

"Taipogi, taves nieks neprase cia egzistuoti." sie zodziai skriejo tiesiai man i sirdi. Iskart viskas isnyko, visi mano dusavimai, karstis ir viska. As stovejau sustingusi ir ziurejau i ja nustebusiu zvilgsniu.

Po keliu sekundziu pajauciau, kaupiantis asaras. As pradejau bekti atgal is ten kur atejom. As siuo metu begau, verkdama ir pakeliui valantis asaras, nes jos riedejo skruostais vos ne upemis.

"Liss! Liss!!" girdejau saukimus, bet as neatsisukau as tik toliau begau.

Pribegus kelia, si kart apsidairiau, ir tik apsidairius ir isitikinusi, kad nieks neatvaziuoja perbegau i kita puse. Prabegau mokyklos sporto sale ir begau namu puses.

Jau beveik pasiekiau namus, bet... As negrisiu sianakt namo, as beksiu i parkeli. Ten tamsu, todel nieks manes nei pamatys nei ka.

Pribegau parkeli, ir i ji ibegusi, pamaciau kalniuka ir azuola. Ir prisiminiau savo vaikyste. Vaikysteje as su Luke megdavome eiti cia vakarais ir stebeti saulelydi kartu, mum abiem labai patikdavo sedeti vasara ir stebeti kaip graziai leidziasi saule.

As atsisedau ant to kalniuko ir atsiremusi i azuola, pazvelgiau i dangu. Danguje pilna zvaigzdziu, zvaigzdeliu. Vaizdas labai grazus, todel as ir dievinu naktis, nes galima pamatyti ivairiausiu zvaigzdziu, tai yra zvaigzdemis nuseta dangu.

Siuo metu sedziu ir gakvoju, gal as istikruju neturejau cia egzistuoti? Ar as istikruju cia nebuvau laukiama? Gal as didziausia klaida, kurios tevai net nelauke?

Prisiminiau apie siandiena, ka grizusi namo dariau, man istikruju to reiketu dabar, tiesiog paimti ir perrezti per vena, nukraujuoti ir numirti, kad niekam nebetrugdyciau gyvent ir tada Melisa bus pasiekusi viska.

Taip tai yra gera iseitis, bet ne siandiena. Siandiena as negrisiu namo. Turbut sianakt nakvosiu cia prie azuolo.

Gal man net nereikes ir pjuvio, uzteks cia praguleti salta nakti, susalsiu ir numirsiu is salcio. Tai aisku geriausiai. Mano telefonas vibravo ir vibravo, o ka as padariau tai tepaemiau ir isjungiau telefona. Dabar man niekas netrugdys. As galesiu dabar ramiai uzmigti ir susalti ir be jokio skausmo iseiti i sviesa, nors labiau i pragara.

Skaiciavau zvaigzdeles danguje. Jau turbut bus kokia valanda arba dvi praejusios nuo to karto kai pabegau nuo ju, ir as cia guliu atsiremusi i azuola. Nieko keista, nes visada sitame parke buna tylu vakarais ir naktimis. Negirdeti nei to miesto surmulio, nei automobiliu nieko apsoliuciai tyla, nebent buna papucia saltas vejelis, kuris privercia medziu lapus slameti.

Isgirdau kazkieno balsus, ir pamaciau sviesas."Lissie?!.... Liss!?" tai Luke. Velnias! Ka daryt?! Beksiu. Taip, nes jei suras, manes laukia paskaita, kad negalima pabekti is namu ir panasiai.

As pasislepiau uz azuolo, kad jie manes nepamatytu. Ir paslapcia klausiausi Luke ir kazkieno pokalbio.

"Luke, gal einam, namo juk ji niekur nepradings, sugris." atpazinau Kian balsa.

"As negaliu, negaliu tiesiog imti ir nuleisti ranku ieskant vieninteles mano sesutes, o jei ji sugalvos nebegrizti, o atvirksciai dar nusizudyti, juk tu girdejai, ka Melisa pasake jai. Ji jautri tokiems dalykams, jei ji negris namo, kaltinsiu vieninteli zmogu tsi yra ja... Melisa, ta, kuri ja iskaudino. As jei susitiksiu ja dar kart, ir ji dar kazka jai pasakys, as nezinau.. As turbut nuskriausiu ja labiau nei ji izeide Lissie. Man tada bus visiskai nesvarbu ar ji mergina ar ji Mike mergina, ji kentes." girdejau sumisusio Luke zodzius."Dabar te dievas, padeda mano sesutei grizti namo, tegul jis ja saugo."

"Chill vyruti, einam namo, tu pavarges, eik issimiegosi, ji sakau gris, niekur nepradings."

"Kas tu bl** per jos vaikinas, atleisk bet rimtai, jei tu net neieskai jos, tik sedi cia chill, jei ja myletum taip kaip Michael, tu butum taip pat sumises, kaip dabar as. Nesvarbu Mike, kad ir kazkur kitur iesko jos, bet jis sumises taip pat, ir turbut del to ka ji prisake Lissie, issiskyre."

"Nu as tau sakau, einam namo tu pailsesi issimiegosi ir tu esi pavarges, o ji gris, nepergyvenk."

As dabar sedejau visa nustebusi. Niekados nemaciau as jo tokio sumisusio, kaip dabar. O is Kian niekados nesitikejau to. Maniau jis bus geras, mylintis vaikinas, bet isitikinau, kad jis kiaule. Tik pasinaudoja manimi, kaip ivaizdziu, kad cia tipo su Luke sese susitikineju tam, kad ispopuliareciau.

Man sirdi suskaudo. Atrodo lyg ji skilo siektiek.

Bet ka Luke pasake apie Mike tai nesitikejau. As maniau jis mane nemyli taip kaip as ji, nuo tada, kai jis visdar su Melisa, bet pasirodo klydau. Jis net issiskyre su Melisa vien del to, kad mane iskaudino.

Istikruju as myliu Mike. Ir as nesu abejinga jam. As ji myliu. Stai kodel jis man nedingsta is minciu. Kada nors eisiu as pas ji ir tiesiai sviesiai i akis pasakysiu ka jauciu jam. Bet dabar gal reiketu man pasirodyti Lu Lu ar iki ryto likti cia ir tik ryte grizti.

As nenoriu rodytis Kian. Tidel manau nusnusiu cionai, nes as jaunoavargusi akys limpa, o miegas tiesiog kankina. Todel liksiu cia ir pamiegosiu. Jie isejo. O as ramiai isitaisiau ant kalniuko, ir prie azuolo.

Nepajutau kaip uzmigau, bet galiu pasakyt uzmigau labai greitai.

Na va dar viena dalis :) tikiuosi patiko. Aisku sveikinu savo saule su gimtadieniu :* stai dar viena dalis tavo gimsei dovanu :D siaip istikruju visiems kaledine dovana nuo manes siandienai :D

Dekoju kabai jums meiles uz viska :* myl myl ir iki naujos dalies ;)

5SOSandMikeysGirl