⭐Septyniolikta Dalis⭐

344 19 1
                                    

*Autores P.O.V*

Visi paliko palata. Visiems isejus nustojo ir aparatai pypseti, tese ta pati istisa garsa. Niekas nejo ziureti, niekam nerupejo. Luke, Calum, Ashton, Lily ir pats Michael, kuri per prievarta isvede is palatos, keliavo namo.

Visu akys raudonos ir istine nuo verksmo. Mike nors ir sunkiai, bet turejo vaziuoti namo, jis dar butu likes ir budejes visa laika iki ryto, bet ji isvijo kaip ta suni per prievarta isvede.

Siais laikais zmonems nerupi kiti, kaip ir seselei su daktarais, jiem nerupi kaip zmones jauciasi, svarbu padaro savo darba ir uz tai gauna pinigu. O vietoj to, kad pranestu seimai, kad Lissie mire, jie sedi savo kabinetuose ir megaujasi savo ramybe vakare.

Vaikinai jau vaziuoja namo tik ne Lily, ji atsisake, nes ji siuo metu norejo pabuti viena. Su savo mintimis.

*Lily P.O.V*

Visdar negaliu, kad Lissie, mano geriausios drauges tikriausiai nebera. Dieve ir ka as ne taip padariau, kad turejai is manes atimti mano geriausia drauge?

Atrodo viska dariau gerai, bet kazka as tikrai netaip padariau. As jauciuosi tikrai labai kalta del to kas ivyko.

Kavineje besededama, pries tom visom merginom subegus prie musu staliuko Lissie nors karta gyvenime buvo tokia laiminga. Jos tokios laimingos nemaciau nuo septintos klases.

As pastebejau kaip Michael padaro laiminga, Lissie budama su juo buna laiminga, bet kai jis su Melisa, Lissie nusiminsta pasidaro ne tokia laiminga ir apsimeta supykusi nors viduje jai skauda.

Tada kai ji prasistume pro merginas ir bego is kavines, as bandziau bekti prisivyti ja, bet man neisejo, nes merginu buvo per daug, o pro jas prasistumiau tik tada kai jau Liss buvo isbegusi gana toli nuo kavines.

Po to kas ivyko, net pats Mike pasidare jautrus ir sugniuzdytas. Kai ji is ligonines per prievarta istyse jis su niekuo nekalba, nebesisypso, vienu zodziu atsiskyres nuo pasaulio su savo mintimis.

Siuo metu einu saligatviu link savo namu. Rankas laikau kisenese ir beeidama ziuriu i zeme. Man kazkodel giliai sirdyje yra jausmas, kad praradau savo geriausia drauge Lissie, o turiu dar kitas jausmas, kad ji pasveiks ir atsikels, bent jau kaip daktarai sake ji komoje dabar.

Jus isivaizduokite kaip man Lissie gaila, taip pat ir Luke su Mike.

Kartais kai einu ir galvoju apie visus prisiminimus, ka mes neuvikem kartu, skruostu nurieda vienisa asara.

"Kokia as durna, jei galeciau atsukti laika praleisciau su Lissie laiko ko daugiau" pagalvojau, staiga mano skruostais nuriedejo keletas asaru.

"Atleisk man Lissie, kad as buvau tokia durna ir negalejau su tavim laiko daugiau praleisti. Kaip noreciau, kad laika pakeisti imanoma butu, tada abi praleistume daugiau laiko kartu..." vel pagalvojau paziuredama i juoda dangu pilna zvaigzdziu ir zvaigzdeliu kartu su menuliu.

Mano skruostais vel nuriedejo keletas asaru.

Keliai neapsviesti. Cia taip ramu ir tylu. Jau praejo geras pusvalandis kaip vaikstau, neuzilgo jau tureciau parsigauti namo, todel apsizvalgiusi i viena i kita kelio puse, kad as ir nepatekciau i ta pacia situacija kaip Lissie.

Isleto perejau puse kelio ir pasigirdo is desines puses nezmonisku greiciu atlekencia masina.

Pradejau bekti iki kitos kelio puses, bet.... Deja.... Patekau i ta pacia situacija kaip Liss.

Taip pragulejau gal pora minuciu kol galiausiai praradau samone...

Na ka labai atsiprasau jusu, nes tik tokia trumpute siandien dalis. Nepykit tiesiog nesugalvoju ka rasyt.

"Luke Hemmings Sister" M.C. fanfic [SUSTABDYTAS]Dove le storie prendono vita. Scoprilo ora