A Love To Fear || Jimin FF [18+] LTU

21| His Crazy Dark Side

Aš niekada nepamiršiu tos dienos. Jimin akių, kai jis išvydo mane išvykstant, dar niekad nemačiau tokio žvilgsnio. Tai buvo bauginantis žvilgsnis.. Man buvo baisu. Tos akys kurios žiūrėjo į mane, tarsi norėdamos nužudyti.

Tada pradėjau matyti visiškai kitą Jimin asmenybės pusę. Naujasis Jimin, net nebūčiau pagalvojus, kad toks egzistuoja, pamažu ėmė skleistis. Jimin kuris buvo liguistas ir vadovaujantis. Jo pusė apie kurią niekada nebuvau įspėta..

Bet žinojau, viskas ką jis daro yra iš meilės. Bent jau tai vis kartojau sau.

--

"Kas nutiko? Atrodai pasimetus?"

Jimin paklausė vos tik baigiau pokalbį su mama. Man buvo labai baisu.. Bijojau to, kas gali nutikti. Ką po galais man reikėtų pasakyti Jimin..? Jis niekada neleis man išvykti.. Jis padarys bet ką, kad tik mane sustabdytų.. Bet aš žinau, kad pasilikti su juo yra neįmanoma.

"Am.. Tai tik mano mama"

"Kodėl ji buvo tokia pikta? Aš net pro telefoną girdėjau kaip ji šaukė"

Jis žvelgė į mane ir matė, kad kažkas negerai.

"Oh tai.. Ahaha tokios jau tos mamos! Visada rėkia be jokios priežasties..."

Kalbėjau šūdus. Bijojau pasakyti žodžius, kuriuos likimas parašė už mus. Dėl to nieko negalėjau padaryti, man vistiek teks rytoj grįžti atgal į Lietuvą.

Man reikės jį palikti.. Palikti Jimin.

Ta mintis mane pykino, viduje man buvo bloga, silpna, greitai susilaikiau pagriebus lovos kraštą, kad susigražinčiau pusiausvyrą, vos nenualpau. Jimin pribėgęs sugriebė mane, padėdamas pastovėti.

"Ar tau viskas gerai? Aliah? Kas vyksta, kas negerai?? Aliah!"

Jo balsas pradėjo nykti ir viskas nusidažė juodai. Nežinau kas vyksta, bet man reikia susiminti, reikia išmokti save kontroliuoti. Dabar nelaikas pasiduoti ir nualpti.

Man reikia pabėgti iš čia, pabėgti nuo pasaulio, nuo Park Jimin.

Meilė kaip ši, gali egzistuoti tik mano sapnuose. Man reikia iš čia išvykti dabar, kol dar ne per vėlu, kol dar nepersigalvojau, kol dar nepažvelgiau į Jimin veidą ir nesupratau, kad be jo neišgyvensiu, turiu išvykti prieš tai, kol dar nesu visiškai sunaikinta šitoj meilėj.

Buvau visiškai pasiklydusi savo mintyse, tad net nežinojau kas vyksta, viskas ką jaučiau, tai Jimin rankos apvytos aplink mane. Norėjau užmigti tose rankose ir niekada nebeatsikelti.. Buvo labai gera.. Aš įkvėpdavau jo svaiginančio kvapo, jausmas kaip danguje.

Atmerkiau akis ir pamačiau baltas lubas, apsidairiau ir pastebėjau, kad aš Jimin kambaryje, jo lovoje. Greitai išlipusi iš lovos stengiausi prisiminti kas įvyko. Aš nualpau.. Bet kaip ilgam..?

Man reikia grįžti! Pažvelgiau į telefoną ir pamačiau, kad turiu 10 praleistų skambučių nuo mamos. Pradėjau panikuoti.. Dabar jau kita diena, aš turėjau šiandien išvykti!

Šūdas.. Kaip man pranešti Jimin.. Kaip po perkūnais aš turėčiau jam tarti sudie.. Nejaugi aš tikrai taip ir išvyksiu??

Bet aš neturiu kito pasirinkimo..

Man nederėjo leisti šiems santykiems įvykti, niekad.. Aš vis saugojausi nuo šitos problemos, bet savęs vistiek nesustabdžiau, aš tokia kvaila! Aš neištversiu jei man reikės jį tikrai palikti po visko ką mums teko patirti..

Aš myliu jį..

Mano akyse pradėjo kauptis ašaros, sugriebus pagalvę paskandinau savo veidą joje. Šį kartą aš negaliu visko laikyti viduje. Aš garsiai surėkiau ir ašaros pradėjo tekėti mano skruostais. Man visiškai nusibodo šis gyvenimas, viskas kas vyksta- man atsibodo, man reikia palikti vaikiną kurį pamilau, mano tėvai įniršę, aš net negaliu įsivaizduoti kaip jie mane užmuštų jeigu išsiaiškintų apie Jimin, o blogiausia tai.. Jeigu aš nenoriu prarasti tėvų ir šeimos.. Privalau palikti Jimin amžiams ir niekada nebematyti jo ar kalbėtis.