Mafijozo Sesuo

Antra dalis

Dar šiek tiek pasikalbėjau su broliu, bet visi žvelgė į mane keistai, o man tai nerūpėjo. Staiga suskambo mano mobilusis, pamačiusi, kas skambina atsitraukiau nuo visų ir atsiliepiau:
- Taip mama.
- Jau vėlu ir manau, kad turėtum grįžti. Pasakyk kur esi ir aš atvažiuosiu.
- Nereikia, aš pati pareisiu,- ir man iš rankų ištraukė mano telefoną.
- Mama aš parūpinsiu, kad ją parvežtų,- po neilgos pauzės vėl prašneko brolis,- nebijok jis patikimas. Gerai tikriausiai rytoj atvažiuosiu. Iki myliu.
- Tau nereikėjo sakyt, kad mane parveš,- atgal atsiėmusi telefoną piktai jam tariau.
- Dar ir kaip reikėjo, nes tave ir parveš.
- Na jau ne nesėsiu į jokią mašiną su tavo tais keistais draugais.
- Nežinojau, kad aš keistas,- ir man už nugaros atsirado tas šviesiaplaukis.
- Nejaugi jis turi mane parvežti,- ir išplėtusi akis pažvelgiau į brolį.
- Na taip judviem reikia susipažinti juk būsit mano mažylės krikštatėviai.
- Tu gal išprotėjai?- jau vos ne šaukdama paklausiau brolio.
- Aš tik noriu, kad būtum saugi. Ir nedrįsk kelti balso prieš mane.
- Tu net negalvok, kad mane taip lengvai įbauginsi, kaip juos,- ir parodžiau į visus, kurie buvo čia susirinkę.
Ir staiga mane kažkas persimetė per petį, kaip bulvių maišą.
- Tai ją tik namo parvežt?- paklausė tas pats šviesiaplaukis.
- Taip,- jau nurimęs tarė mano brolis.
- Tu ir vėl mane išduodi,- ir stengiausi nepravirkti.
- Ieva suprask aš noriu tave tik apsaugoti.
- O jei šis kvailys manęs nenuveš namo?
- Jei jis tai padarys jis bus pakastas nesvarbu draugas ar ne.
- Nuleisk,- paprašiau vaikino.
Ir jis mane nuleido ant grindų. Aš puoliau broliui į glėbį ir atsisveikinusi nuėjau atsisveikinti su kitais.
- Gerai eime,- priėjusi tariau šviesiaplaukiui.
- Šeip aš turiu vardą,- padėdamas man užsimauti paltą tarė jis.
- O man nerūpi, nes vistiek tavęs daugiau nebematysiu,- ir išėjau pro duris.
Jis sekė man iš paskos ir tyliai juokėsi, tad supykus atsigręžiau ir paklausiau:
- Kas čia tokio juokingo?
- Tu net nežinai, kuri yra mano mašina.
- Ši,- ir parodžiau į juodą bmw.
- Oho, o tu gal aiškeregė?- nustebęs paklausė jis.
- Ne tiesiog pasirinkau pačią gražiausią.
- Tai reiškia, kad mudu mastom vienodai,- ir prisiartino prie manęs.
- O tu pamiršai, ką tau padarys mano brolis.
- Patikėk nepamiršau, nors tave būtų malonu padaryti.
- Kvailys,- ir nusukau savo veidą nuo jo.
- Juokauju gi. Tu ne mano skonio, o dabar lipk.
Ir kaip jis gali būti brolio draugas. Kiaulė jis ir daugiau niekas. Kai jis įlipo į mašiną aš užsidengiau savo nosį, nes jis buvo ką tik parūkęs. Jis tai pamatęs nusijuokė ir paklausė:
- Nejaugi aš taip baisiai smirdžiu?
- Baisiau ir smirdėt negalima.
- Tu dar nieko nežinai saulele.
- Aš tau ne saulelė.
- Gerai sakyk, kur gyveni.
- Važiuok tiesiai ir aš pasakysiu, kur sustoti.
- Gerai, tik nebūk tokia pikta.
- Eik po velnių,- tariau aš jam.
Staiga jis sustojo visai netoli mano namų. Ir atsigręžė į mane, perliejo savo piktu žvilgsniu. Jau norėjau lipti lauk, bet jis čiupo mane už rankos ir tarė:
- O tu manęs net nedrįsk siuntinėti gražuole,- ir prisitraukė mano veidą arčiau savojo.
- Neliesk manęs,- jau traukiau savo veidą, bet jis tik prisitraukė mano veidą ir švelniai pakštelėjo į lūpas.
- Jei dar kartą mane kur nors pasiųsi, aš tave nubausiu. O dabar pasakyk ar dar toli važiuoti.
Aš tik papurčiau galvą ir jau ruošiausi lipti lauk, bet jis vis dar mane sustabdė.
- Jei broliui prasitarsi apie bučinį, tikrai išvešiu į mišką.
Linktelėjau ir išėjau namo pro kaimynės kiemą. Visa drebėjai ir skubėjau namo.