Melisos pov*
Virtuvė atrodo kaip po trečio pasaulinio karo. Viskas aplinkui balta nuo miltų, kaip ir aš su Zayn. Plaukuose bei ant viso kūno pilna jų, ir man norisi čiaudėti.
Kai buvome susitarę, nusiprausę po dušu susitikome po pusvalandžio virtuvėje ir nusprendėme išsikepti blynų. Vos man paėmius reikiamus produktus jų ruošimui, Zayn užpylė puse pakelio miltų man ant galvos. Keršydamas dėl to įvykio nutikusio mano kambaryje prieš keletą savaičių. Šalto dušo per pagyrias.
Na, o tada prasidėjo miltų karas, per kurį daugiausiai nukentėjau aš. Miltų papuolė visur kur tik buvo įmanoma.
Bet tiesą sakant buvo daugiau linksma nei pikta. Seniai taip nesijuokiau kaip prieš keletą sekundžių.
- Dabar vėl turėsiu lysti po dušu. - purtydama savo palaidinę, pažvelgiau į priešais mane stovintį Zayn. - Ir tikriausiau liksime nevalgę, o aš esu išbadėjusi.
- Kam tau dušas, jei yra baseinas? - nusijuokė juodaplaukis. - O dėl maisto, tai miltų tikrai yra sandelyje. Arba, mes galime kažką užsisakyti į namus ir...
Staiga trinktelėjo namų durys ir aš atsisukau į virtuvės duris. Netrukus jų tarpduryje pasirodė susivėlusiais plaukais Harry. Jo žalios akys lėtai perbėgo per virtuvę, kol galiausiai pažvelgė į mane ir Zayn. Harry antakiai buvo suraukti, o žandikaulis kietai sukąstas.
- Kas čia po galais vyksta? - aiškus susierzinimas girdėjosi vaikino balse.
- Mes gaminom blynus. - nusišypsojusi pažvelgiau į Zayn. Ketinau dar labiau suerzinti Harry. - Kol Zayn nebegalėjo suvaldyti savo rankų.
Juodaplaukio veide tuoj pat atsirado supratinga šypsenėlė ir jam apėjus stalą, pajaučiau jo miltuotas rankas sau ant liemens. Nė nekrūptelėjau, nes jaučiausi saugi stovėdama taip arti Zayn.
Ne juokais ėmiau bijoti Harry ir tai man visiškai nepatinka. Niekada nemaniau, kad gali atsirasti toks vaikinas kaip JIS, ir atgaivinti tuos senus prisiminimus , kuriuos stengiausi paslėpti tamsiausioje savo širdies kartelėje. Bet pasirodo Harry yra drėbtas iš to paties molio kaip ir tas pašlemėkas.
Mano kūnu nusirito baimės šiurpuliukai, kai žalios it smaragdai Harry akys nužvelgė mane nuo galvos iki kojų. Vilkėjau mėlyna palaidinę ir laisvai krintantį sijoną. Buvau basomis kojomis, palaidais suveltais plaukais ir visa miltuota.
Pajaučiau kaip Zayn delnas raminančiai perbraukė man per nugarą tarsi nujausdamas apie ką aš mąstau.
- Nejaugi esi tokia beviltiška, kad į dubenį negali suberti miltų? - Harry lūpas papuošė pašaipi šypsena, bet ji iki akių nenuėjo. - Ar tiesiog nemoki gaminti?
- Sakai, nemoku? - juodaplaukio prisilietimas suteikė stiprybės, kad balsas neimtų drebėti. - Po pusvalandžio įsitikinsi, kad klysti.
- Nejaugi ketini man paruošti vakarienę? - kilstelėjo antakį vaikinas.
- Tik blynus. Daugiau nesitikėk.
- Žinoma, mažyte. Juk daugiau nieko ir nemoki. - Harry apsisuko ir paliko mudu su Zayn vienus.
Vos jam dingus, lengviau atsikvėpiau. Nugara atsirėmiau Zayn į krūtinę, o jo rankos lengvai apsivijo mane per liemenį.
Harry laikas pamokyti.
- Na, Mel, klok ką sugalvojai. - tyliai sukikeno Zayn.
- Iš kur sprendi, kad esu kažką sumaniusi?
- Juk esi ar ne? - man linktelėjus, pajaučiau Zayn apsukant mane veidu į save. - Klok savo planą.
- Ar sandelyje yra gipso miltelių?