Harry pov*
Ta sukrušta kalė dar atsiims...
Susiraukęs lėtai pakilau nuo kambario grindų ir lėtai patraukiau rankas nuo savo skaudančio draugužio. Ta prakeikta mergiotė dar atsiims už šitą „bučinį". Ji dar sužinos ką reiškią susidurti akis į akį su manimi – Harry Edward Styles.
- Harry nešk savo subinę į apačią! – iš pirmo namo aukšto suriko Zayn.
Vis dar susiraukęs išėjau iš Melisos miegamojo ir patraukiau laiptų link.
Man nespėjus net žengti koridoriumi kelių žingsnių iš gretimo kambario pasigirdo garsus vaikino juokas.
Tai tikriausiai tas Mel geriausias draugas.
Prisiartinęs prie svečių miegamojo durų, sustojau ir įsiklausiau į jų pokalbį.
- Bet tu tikra velniukė, Mel. – nusijuokė vaikinas.
- Juk žinai, kad nepakenčiu kai mane liečia kažkokie suknisti kvailiai. – ištarė Melisa.
- Tai tada aš irgi esu kvailys. – atsakė vaikinas.
- Tu nepriklausai tai kvailių kategorijai, Louis, kuriai priklauso Harry.
- Bet kodėl jis norėjo, kad tu jo bijotum? – paklausė kaip supratau Louis. – Juk tai jis tūrėtų tavęs bijot, o ne atvirkščiai.
Aš turėčiau jos bijot? Kas per šūdas?
- Harry net nenutuokia su kuo turi reikalą. – tarė Mel.
- Galbūt ir gerai, kad tas vaikinas net nenutuokia kas tu per velnias esi.
- Harry yra mano priešų sąraše. – po kelių akimirkų vėl prabilo mergina. – Manau, man patiks jį sunaikinti.
- Tada gerai, kad aš esu čia. Nes kitaip manau, jūs vienas kitą ir užmušt galit.
Toliau nebesiklausiau jų pokalbio ir nužingsniavau koridoriumi laiptų link. Nulipęs jais į pirmą aukštą, patraukiau svetainės link.
- Kur tu po velniais bastais Harry? – vos man atsisėdus ant sofos, paklausė Adam.
- Buvau tualete. – pavarčiau akis.
- Dvidešimt minučių? – nusijuokė Zayn.
- Koks skirtumas. – susiraukiau. – Duokit man geriau išgerti ko nors stipraus.
- Manau, kad Harry negavo iš Melisos sekso tad ir raukosi. – sukikeno Niall.
- Kas ta Melisa? – paklausė Zayn.
- Jos tėvas yra su mano mama. – atsakiau. – Tai duosit man išgert ar reiks pačiam pasiimt.
- Manau, kad reikėtų pakviesti ir Mel. – nusišypsojo Zayn savo šelmiška šypsenėle.
- Ji ne viena, o su savo geriausiu draugu kuris čia bus iki tol kol grįš mūsų tėvai. – pavarčiau akis.
- Mažiau tau teks išgert jeigu prisidės dar du žmonės. – nusijuokė Liam.
- Melisą leiskitės čia! – man nespėjus paprieštarauti, garsiai suriko Niall.
- Aš tikrai jus užmušiu... – suurzgiau.
Netrukus pasigirdo žingsniai leidžiantys laiptais. Po kelių akimirkų svetainės tarpduryje išdygo Melisa ir Louis. Merginos akys peržvelgė visus čia susirinkusius ir galiausiai sustojo ties manimi. Melisos veide atsirado pašaipi šypsenėlė ir aš kietai sukandau savo dantis.
- Prisidėsit prie mūsų? – pasiteiravo Adam.
Melisa atsisuko į Louis tarsi norėdama gauti patvirtinimą. Vaikinas nusišypsojo ir Mel pažvelgė į mane.
- Žinoma, kodėl gi ne?