Manto pozicija:
Po dviejų savaičių Ieva jau kuo puikiausiai vaikščiojo, nors dar šiek šlūbčiojo ir per visą tą laiką ji gyveno mano bute. Kartais nuvažiuodavome aplankyti mano tėvų, bet paskutinysis kartas labiausiai įsiminė. Nes buvo ir mano brolis Augustas, o saulutė jo tiesiog negali pakęsti. Tą dieną mes atvažiavome po pietų, o brolis jau kaip tik ruošėsi važiuoti, bet pamatęs mus pasiliko ir specialiai erzino Ievą.
- Taigi, Ieva, ką žadi studijuoti, kai paliksi miestą kartu su Mantu?- paklausė brolis, kai gėrėme arbatą.
- O kas tau sakė, kad paliksiu jį?- dar ramiai ji atsakė į klausimą, klausimu.
- Nejaugi paversi mano brolį savo gyvūnėliu?
- Nemanau, kad tai tavo reikalas,- jau piktai atsakė ji.
- Dar ir kaip mano,- arsistojęs tarė Augustas.
Tai dar labiau supykdė Ievą ir ji paleido į brolį rankose turėtą puodelį su visdar karšta arbata. Augustas spėjo išvengti puodelio, bet smūgio iš kumščio į veidą. Nuo to smūgio jis net apvirto. Kai tėvas pradėjo juoktis, saulutė tik tada atsipeikėjo:
- Ponia labai atsiprašau už puodelį, aš tikrai jį atpirksiu,- bandė ji teisintis mano mamai.
- Nereikia, svarbiausia, kad nesusižeidei dar labiau,- globėjiškai tarė ji.
- O kaip aš?- atsistojęs paklausė brolis.
- Taip tau ir reikėjo Augustai, nes negražu yra erzinti paneles, o ypač tas kurios susiejusios su mafija.
Po valandos mes išvažiavome ir tą kartą parvežiau Ieva į jos namus pas mamą.
Praėjus kelioms dienoms vėl parsivežiau ją pas save.
O dabar ji gamina pusryčius ir vilki tik mano marškinėlius, nes turėjome audringą naktį.
- Ar tau niekur neskauda?- tyliai paklausiau, bet ji išgirdo ir atsisuko.
- Truputį gal ir persistengei, bet nieko,- su šypsena atsakė ji.
- Juk žinai, kad kuo rečiau tai darome tuo man sunkiau susitvardyti,- bandžiau teisintis.
- O ką darysim, kai išvažiuosiu mokytis?- ramiai paklausė ji, bet mačiau kad ji pradėjo greičiau kvepuoti.
- Man teks važiuoti su tavimi, nes kitaip lauks tavęs dar baisesnis mano troškimas.
Ji tik šyptelėjo ir toliau gamino, o aš nebeištvėriau ir priėjęs išjungiau viryklę ir pasukau ją į save. Saulutė pakėlė antakius, o aš tik įsisiurbiau į jos nuostabias lūpas, bei užkėliau ją ant stalo. Gerai, kad ji buvo tik su mano marškinėliais tad nusismaukęs kelnes nuo klubų ruošiausi įeiti į ją, bet kažkas paskambino į duris. Ieva nušokusi nuo stalo nubėgo į vonią apsirengti, o aš piktas užsitraukiau kelnes ir nuėjau prie durų. Kai jas pravėriau pamačiau Audrių, pamatęs, kad esu tik su kelnėmis, jis tarė:
- Nejaugi smaukeisi?
Tada iš už jo išlindo Sofija ir kumštelėjo jam į petį.
- Gal jis dabar tik pabudo,- piktokai tarė ji.
- Panašiai,- sau už nugaros išgirdau Ievos balsą.
- Oooo tai mudu jums sutrukdėm,- su pašaipa tarė Audrius.
Sofi pavartė akis ir mane pastūmusi puolė apsikabinti draugės.
- Ei ramiau gi man skauda,- linksmai tarė saulutė.
- Kaip laikaisi?- atsitraukusi paklausė Sofi.
Ieva tik patrūkčiojo pečiais ir nusitempė Sofi į virtuvę, bei užsidarė joje. O mudu su Audrium atsisėdom ant sofos ir tiesiog žiūrėjom televizorių.