Ievos pozicija:
Pabudau išgirdusi nuoširdų juoką. Kai pramerkiau akis ir pažvelgiau į duris, prie kurių stovėjo Martynas, jis visdar juokdamasis paklausė:
- Tu rimtai miegojai ant palangės?
- Jei nepatinka nežiūrėk,- susiraukusi tariau.
- Ieva, nebūk tokia pikta, juk šiandien grįši namo.
- Po kiek laiko?- tyliai paklausiau, bet jis išgirdo.
- Po penkių dienų,- nuleidęs galvą tarė brolis.
- Kodėl?- jau šiek tiek drebėdama paklausiau.
- Ieva, aš tau nieko nesakysiu, tu, turi pati tai prisiminti,- jau ruošėsi išeiti, bet atsisukęs padavė maišelį,- apsirenk ir važiuosim.
Martynas buvo atvežęs apatinius, juodą suknelę, kuri ties klubais praplatėjo, bei dar atvežė juodus batelius. Kai apsirengiau išėjau iš palatos ir kartu su broliu išėjome iš ligoninės.
Buvo keista, kad Martynas sustojo prie teimo rūmų. Aš į jį pasisukau ir paklausiau:
- Kodėl sustojai čia?
- Mėginsiu atgaivinti tavo atmintį,- visiškai be emocijų tarė jis.
- Teisme?- sutrikusi paklausiau.
- Pamatysi.
Ir daugiau nieko jis man nebesakė. Įėjome į pastatą ir ėjome tiesiai link kambario, kuriame vyksta teismas. Martynas prieš mums įeinant apkabino per pečius ir tarė:
- Kad ir kas nutiktų aš būsiu šalia.
Aš jam nusišypsojau ir įėjome į salę. Dar nebuvo prasidėjęs teismas ir mes nuėjome į patį priekį. Atsisėdome šalia juodaplaukio vaikino ir jis kreipėsi į mano brolį:
- Laba diena, pone Sweetai.
- Sveikas Martinai.
- Pone ar tai jūsų sesuo?- pamatęs mane paklausė jis.
- Taip tai mano sesuo Ieva,- net nepažvelgęs į mane tarė Martynas.
- Ar tikrai norite, kad ji liudytų?
- Dėl ko liudyti?- paklausiau aš.
- Ieva...- pradėjo brolis, bet nutilo, kai į salę kažkas įėjo.
Kai pasisukau pažiūrėti, kas įėjo iškarto sustingau. Tai buvo tas brunetas iš mano košmaro. Ne jis nebuvo iš košmaro jis buvo tas, kuris mane prievartavo tas tris dienas. Sugniaužiau kumščius, tai pastebėjęs Martynas tarė:
- Jei sutiksi liudyti, jis sės labai ilgam.
Nieko neatsakiau tik linktelėjau ir nusigręžiau nuo zombio. Po pusės valandos, kai buvo prasidėjęs teismas, mane pakvietė liudyti.
Po dviejų valandų buvo paskelbtas nuosprendis. Prievartautojas buvo nuteistas sėsti ilgam į kaleimą, turėjau tuom džiaugtis, bet man tai nerūpėjo, nes jau norėjau namo.
Po valandos Martynas parvežė mane namo ir aš iš karto užsidariau vonioje. Norėjau nusiplauti nuo savęs tas penkias dienas norėjau viską nuplauti. Kai išėjau jau buvo pradėję temti, mama neklausė kodėl tiek ilgai buvau vonioje, tik nusišypsojusi padėjo ant stalo man maisto.
Manto pozicija:
Laukiau Martyno bazėje, nes norėjau sužinoti ar reikės nužudyti, tą išgamą. Labai norėčiau pakankinti jį už tai, kad lietė mano saulutę ir ne kartą. Bet kai Martynas viską papasakojo, šiek tiek nurimau ir apsidžiaugiau, nes ji pradeda atsiminti. Gal ji atsimins ir mane, net gal vėl būsime kartu. Tikiuosi, kad taip ir bus. Kai grįžau namo, sulaukiau žinutės:
,, Kad ir kaip mane įskaudinai, bet tave myliu ir prisimenu"
,, Rytoj galėsim pabūti kartu"
Džiugiai jai atrašiau. Pagaliau mano saulutė mane prisiminė.
Kai grįžau iš vonios, ji buvo vėl parašiusi:
,, Pagalvosiu, labanakt :)"
,, Myliu tave saulute, labanakt :*"
Nusišypsojęs padėjau telefoną ir nuėjęs į virtuvę šiek tiek pavalgiau. Kai baigiau išėjau miegoti.