Manto pozicija:
Ievos iškome jau trečią dieną. Aišku mums pavyko rasti jos telefoną, bet mūsų nelaimėj jį radom kitam mieste ir dar šiukšlinėje. Taip pat toje pačioje šiukšlinėje radome ir jos drabužius, bei kitus daiktus. Policija tai pasiėmė, kaip daiktinius įrodymus ir mums liepė laukti. Bet mes stengėmės patikrinti kuo daugiau butų, esančių netoli tos šiukšlinės. Šiandien ėjome jau link paskutinio buto ir Klaudijus nuvargęs paskambino į duris. Po kelių akimirkų duris atidarė aukštas brunetas, gal metais ar dviem vyresnis už Martyną. Brunetas buvo tik su kelnėmis ir piktai pažvelgęs į mus tris paklausė:
- Ko norite?
- Gal matėte šią merginą?- Martynas parodė Ievos nuotrauką.
Vaikinai to nepastebėjo, bet brunetas išsigando pamatęs saulutės fotografiją.
- Atleiskit vaikinai, bet tokios dailios panelės niekada nesu matęs.
Staiga, kažkas suklykė viduje. Tai buvo pagalbos šauksmas.
- Kas ten?- paklausiau bruneto, kuris kėlė įtarimą.
- Ten mano mergina, mes šiek tiek pagyvinam seksą žaisdami, kad aš ją pagrobiau,- šyptelėjęs tarė vaikinas, bet šauksmas ir vėl pasigirdo.
- Ar galiu pažiūrėti?- ramiai paklausiau.
- Ne,- tvirtai jis nukirto, bet dar pridėjo,- nes ji jau nuoga.
Susierzinęs nustumiau jį nuo durų ir pradėjau artintis link durų už kurių kažkas gailiai verkė. Tą verkimą atpažinčiau bet kur. Tai buvo ji ir greitai atsisukęs į visdar prie durų stovinčius vaikinus tariau:
- Skambinkit policijai, mes ją radom.
Brunetas bandė bėgti, bet Klaudijus greitai suregavęs spyrė jam į pilvą ir prispaudė prie žemės. O aš tuo tarpu įėjau į kambarį. Ji gailiai kūkčiojo ir maldavo:
- Prašau nebeprievartauk manęs,- ji vis tai kartojo.
O kai aš priėjau prie lovos, Ieva pradėjo drebėti. Aš ją smarkiai apkabinau ir tariau jai į ausį:
- Daugiau jis tavęs nebepalies.
Ji šiek tiek atsitraukė, o kai pamatė, kad tai aš ji dar stipriau apsikabino mane, nei aš ją. Taip sėdėjome, kol atvažiavo greitoji ir policija.
Mane, Martyną ir Klaudijų apklausė pagyvenęs policininkas, o Ieva apžiūrėjo keletas medikų. Kai medikai vedėsi saulutę, vežti nuodugniau apžiūrėti, ji tiesiog susmuko ant medikės rankų. Mes visi trys prisiartinom, bet medikai mus nuginė:
- Vaikinai, netrukdykite, nes galime netekti panelės,- tai tarusi medikė su savo kolegomis išnešė Ievą iš buto.
Kai policininkas baigė mus apklaust paklausė:
- Vaikinai, kas ta jauna mergina jums yra?
- Ji mano sesuo,- liūdnai tarė Martynas.
- Ji...- pradėjęs šnekėt Klaudijus nutilo, bet galiausiai atsakė,- ji man kaip sesuo ir kaip geriausia draugė kurią begalo myliu.
- O kas jis tau?- jis paklausė manęs, nes aš tylėjau.
- Ieva yra mano gyvenimas.
Vyriškis dar kažką pasakė, bet aš nesiklausiau, nes meldžiau Dievą, kad neleistų mirti Ievai.
Kai atvažiavome į ligoninę, susiradome gydytoją, kuris buvo paskirtas Ievai. Paklausėme, kas jai nutiko.
- Panelė patyrė išsekimą, ji labai ilgą laiką nevalgė ir dar buvo prievartaujama. O dabar...- jis nutilo pamatęs mūsų išsigandusius veidus, bet pabaigė sakinį,- ji labai silpna. Panelė gali net neišgyventi nakties. Jei ji ir išgyvens, gali būti, kad ji praras atmintį, arba dar baisiau gali likti invalidė, nes ją labai daug kartų prievartavo.
Kai gydytojas tai pasakė, aš tiesiog nuėjau ir atsisėdau ant suolelio. Ir leidau ašaroms tekėti skruostais.