Ievos pozicija:
Visą dieną pragulėjau ant sofos, bei kartu su Mantu žiūrėjom filmus. Mačiau, kaip jis žvelgia į mane su skausmu akyse. Bet aš jam sakiau, kad man mažiau skauda, kai nejudu, bet šito jam nesakiau. Gerai, kad šiandien neturėjom svečių. Bet vakare sugalvojo atsibelsti į svečius Martynas. Jis nebuvo patenkintas, kad aš esu mieguista.
- Ieva, dar nėra labai vėlu, kad tu čia gulėtum ant sofos,- tarė brolis, mėgindamas numesti mane nuo sofos.
- Eik šalin, aš noriu miego,- stengiausi jį nuvyti kuo toliau nuo savęs.
- Mantai ar ji taip kiekvieną vakarą?
- Ne ji tik šį vakarą tokia. Galbūt ateina tos dienos.
Aš suurzgiau ir pažvelgiau į juodu pykčio kupinu žvilgsniu. Tai juos tik prajuokino. Tad supykau ir išėjau į miegamąjį, nors visdar skaudėjo, bet ėjau pakankamai užtikrintai. Kai pasiekiau miegamąjį pasiėmiau savo pizamą, bei naujus apatinius.
- Ne o tu čia rimtai eisi miegot,- vos man išėjus iš kambario paklausė brolis.
- Aš pavargau, leisk man eiti,- pavargusi tariau.
- O nuo ko pavargai sesute?- gudriai paklausė jis.
Žinojau, kad negaliu jam sakyti apie vakarykštį incidentą, tad tariau:
- Pavargau nuo nieko neveikimo, broliuk,- ir pastūmusi Martyną, nuėjau į vonią.
Kai susitvarkiusi išėjau iš vonios Martyno jau nebebuvo, o Mantas stovėjo atsirėmęs į sieną, esančia šalia vonios durų.
- Manęs nenorėjai palaukt?
- Kad baigtųsi, kaip vakar? Ne ačiū, dar kelias dienas su tavim pagyvensiu ir grįšiu namo.
- Nejaugi nepatiko?
- Ne,- visai be jausmų atsakiau ir mėginau nueiti į miegamąjį.
Bet mane sustabdė šviesiaplaukis, apkabindamas per nugarą, bei tyliai sušnabždėjo į ausį:
- Meluoji ne tik man, bet ir sau. Tad rytoj viską pakartosime, tik be dušo. Ir manau tau labiau patiks, nes nebebus pirmas kartas, o dabar eik miegoti, kitaip tuoj pat čia ant grindų tave pamylėsiu.
Tai privertė mane išsižioti, bet greitai nulėkiau į kambarį. Jo žodžiai mane išgasdino, nes žinau, kad jis tikrai tai galėjo padaryti, o rytoj teks kažką sugalvoti, kad nereikėtų su juom mylėtis. Bet visa tai atliksiu rytoj, o dabar griūsiu į lovą.
Manto pozicija:
Galbūt ir persistengiau, bet ji turi manęs bijoti. Nors man buvo skaudu matyti, kad jai šiandien visą dieną skauda. Kai nuėjau į virtuvę suvibravo mano telefonas. Man parašė Martynas:
,, Pasakyk Ievai, kad rytoj būtų pasiruošusi važiuoti namo"
,, Jau rytoj?"
Velnias jau rytoj išveža saulutę ir nebegalėsim mylėtis. Ir vėl suvibravo mano telefonas:
,, Rytoj po pietų atvažiuosiu pasiimti jos"
,, Gerai"
Atleisk Ieva, bet šią naktį tu būsi mano.
Kai įėjau į kambarį ji jau miegojo, tad švelniai ją papurčiau. Ieva visdar apsimiegojusi paklausė:
- Kas nutiko?
- Šiek tiek pasikeitė planai saulute,- ir pradėjau bučiuoti jos lūpas, o kai suėmiau už jos maikutės, ji šiek tiek atsitraukė.
- Mantai juk sakei rytoj.
- Saulute, nepyk, bet noriu šią naktį, nes rytoj tavęs jau nebeturėsiu savo namuose. Tad tegu tai būna atsisveikinimo dovana.
Aš šito nesitikėjau, bet ji greitai nusirengė savo pizamą ir liko vien su apatiniais. Tad man teko pasekti jos pavyzdžiu, kai likau su apatiniai, užguliau ją ir nusiejau visą jos kūną bučiniais. Po bučinių, lėtai atsikračiau jos lėmenėlės, bei kelnaičių. Kai nusikračiau ir savo trumpikių, pasilenkiau per Ievą link stalčiaus, kuriame laikiau savo atsargas. Kaip ir visada lengvai užsidėjau apsaugą. Bet prieš įeidamas į ją dar paerzinau paliesdamas nuogą jos krutinę. Nors ji ir nebuvo labai didelė, bet man ji patiko, tad švelniai kelis kartus paspaudžiau ją. Ieva išrietė savo nugarą ir tarė:
- Mantai baik erzinti.
- Nemanau, kad erzinu, tiesiog suteikiu šiek tiek malonumo.
Staiga ji padarė tai ko niekada dar nebuvau sulaukęs iš merginos, saulutė mėgino paspausti mano krutinę. Tai sukėlė man juoką ir greitai įėjau į ją. Man patiko būti taip arti jos, o ypač būti jos viduje. Ir šį kartą jai jau nebeskaudėjo tiek kiek vakar, šiandien ji jautė malonumą. Kai baigėms aš kaip ir vakar atsiguliau šalia jos. O ji atsigulė ant mano krutinės, taip palengva abu ir užmigom.