Ievos pozicija:
- Ką tu po velnių čia darai?- atsitokėjusi paklausiau jo.
- Mano butas ir darau ką noriu jame,- ramiai atsakė jis ir baigė gerti mano arbatą.
- Tai gal dar mane išprievartauk, juk tavo butas,- rėkiau ant jo vien dėl to, kad išgėrė mano arbatą.
- Taip ir padarysiu, jei nenustosi rėkti,- šiek tiek pikčiau tarė Mantas.
- Kvailys.
Staigiai prisiartinęs prie manęs, jis užsodino mane ant spintelės. Aš kojomis apsikabinau jo liemenį, o rankomis jo kaklą. Mantas nusišypsojo ir suglaudė mūsų lūpas. Bet staigiai atitraukęs savo lūpas tarė:
- Nevadink manęs kvailiu, nes kitą kartą tikrai nusitemsiu į lovą.
- Dar žiūrėsim, ką tu sakysi po to kai grįšiu į savo namus.
- Jei reikės išnešiu iš jų ir nuvažiuosim į nuošalią vieta, kad galėčiau tave mašinoje patvarkyti.
- Lauksiu,- pakštelėjusi jo skruostą atstūmiau jį.
- Kur eini?
- Man reikia nusimaudyti ir man reikia drabužių. Tad einu paskambinti Šarūnei.
Nuėjau iki miegamojo ir surinkau brolienės numerį, ji iš karto atsiliepė:
- Sveika.
- Sveika, žinai turiu problemą,- atsidususi tariau.
- Na ir kokia ta problema?
- Neturiu drabužių ir manau, kad dar turėsiu pagyventi pas Mantą, kol baigsis laidutuvės.
- Gerai atvešiu tau drabužių, bet buk pasirengusi apsirengti, nes turėsim nuvažiuoti į jūsų namus prieš važiuojant į laidojimo namus.
- Tada jau bėgu ruoštis.
- Iki.
Baigėm pokalbį ir aš nulėkiau pas Mantą ir paklausiau:
- Ar turi kokio nors šampūno?
- Vonioje yra, ten rasi ir rankšluosčių. O savo drabužius sudėk į skalbimo mašiną ir įjunk plauti,- net nepažvelgęs į mane, tarė jis.
- Ačiū,- ir apsisukusi nuėjau.
Kai nusimaudžiau ir susitvarkiau į vonios duris kažkas pasibeldė. Priėjusi jas atidariau o ten stovėjo Šarūnė, ji rankose laikė maišelį, bei juodą suknelę. Padavusi visa tai man tarė:
- Greitai apsirenk ir sutvarkysiu tau plaukus.
- Ačiū,- ir nusišypsojusi vėl užsidariau vonioje.
Greitai apsirengiau ir vos aš išėjau iš vonios į ją įbėgo Mantas nešinas juodais drabužiais. Brolienė mane pasisodino ant kėdės ir išdžiuvinusi plaukus juos nuostabiai supynė, bent jau tai atrodo iš priekio.
- Jau galim važiuot,- tarė iš kažkur atsiradęs Mantas.
Jis gražiai atrodė su juodais marškiniais ir juodomis kelnėmis. Kai privažiavome mano namus mūsų atėjo pasitikti Martynas, jis taip pat buvo juodai apsirengęs. Po pusės valandos, kai mes atvažiavome, išvažiavome į laidojimo namus.