Dainą pasileidžiam nuo žvaigždučių (*). :D
Conor POV.
-Kas čia vyksta?- Pabalusi Ava pažvelgė į mane, kai aš įėjau į palatą.- Kam tiek policijos?
-Viskas buvo melas.- Priėjęs prie jos, leisgyvės, prisėdau šalia ir šyptelėjau.- Tu nesergi vėžiu. Jie leido tau juodosios rinkos serumą, taip nuodydami tavo organizmą.
-Tai aš... nemirsiu?- Jos akyse pasirodė laimės ašaros.- O dieve...
-Viskas gerai,- nuvaliau jos ašaras, kurios spėjo sutikti jos skruostus.- Mes važiuosime namo.
-Bet kaip tau pavyko?- Ji negalėjo patikėti.
-Be tavo mamos nieko nebūtų pavykę.-šyptelėjau.
-Mano mamos?- Dabar Ava buvo dar ir sutrikusi.- Ji čia buvo?
Silpnai nusijuokiau ir linktelėjau.
-Dabar ji žiūri, ar daktarus iš tikro suėmė policija.- Jos akys išsiplėtė.
-Liepk jai dingti iš ten.- Ji pabandė atsikelti, bet ne kas išėjo.
-Ava, ramiai.- prilaikiau, kad ji neiškristų.- Tave nuvežti ten?
-Kuo greičiau.- Ji maldaujamai pažvelgė į mane ir aš koridoriuje suradęs neįgaliųjų vežimėlį, atsargiai ją ten pasodinau.
Pradėjęs ją vežti link išėjimo, pamačiau Avos mamą, prie kurios jau ėjo pareigūnai, klausti tapatybės dokumentų.
-Aš ją šiek tiek pasiskolinsiu.- Naudodamasis paskutiniu šansu ją nusivedžiau pareigūnams nespėjus nei prasižioti.
-Mama?- Ava silpnu balsu paklausė.
-Ava, atleisk kad tave palikau šitoje skylėje.- Avos mama pritūpė prie jos.
-Mama, turi dingti iš čia.- Ava nutraukdama ją, paliepė.
Avos mama atsiduso ir pažvelgė atgal į pareigūnus.
-Žinok, kas myliu tave ir visada palaikysiu.- Ji pakštelėjo Avai į kaktą ir pasileido bėgti į šešėlį, kur paskui ją pasileido policininkas.
-Jai viskas bus gerai.- Tyliai tariau ir šyptelėjau Avai, kuri sugebėjo tik linktelėti.
*******
-Ava!- šūktelėjau į antrą aukštą.
-Taip?- Ava, jau pilnai pasveikusi, išlindo iš kambario.
-Noriu su tavimi pasikalbėti.- Mano delnai pradėjo prakaituoti, o širdis krūtinėje daužytis.
-Conor, ar viskas gerai?- Jos kaktą išvagojo susirūpinimo raukšlės.- Atrodai išbalęs.
-Tai nesvarbu.- papurčiau galvą.- Turiu tave supažindinti pilnai su savo gyvenimu.
-Ką turi omenyje?- ji sutriko, bet mačiau, kaip ji iš nervų pasitrynė suprakaitavusius delnus į megztinį,kurį gavo iš Annos, lyg pasveikinimą, jog ji pasveiko.
YOU ARE READING
Stikliniai Vilkai
WerewolfVisa giminė su vienu likimu. Ir kiekvienas iš jų buvo trapus, lyg stiklas, bet išdidus, lyg vilkas. Ir taip tęsėsi per amžius. Keturi sezonai vienoje knygoje. Rašiau senai, labai neteiskite: Pirmas sezonas: Alpha ir Omega Antras sezonas: Juodo...