4.18

620 57 5
                                    

Dainą pasileidžiam nuo žvaigždučių (*). :D

Conor POV

Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.

Conor POV.

-Kas čia vyksta?- Pabalusi Ava pažvelgė į mane, kai aš įėjau į palatą.- Kam tiek policijos?

-Viskas buvo melas.- Priėjęs prie jos, leisgyvės, prisėdau šalia ir šyptelėjau.- Tu nesergi vėžiu. Jie leido tau juodosios rinkos serumą, taip nuodydami tavo organizmą.

-Tai aš... nemirsiu?- Jos akyse pasirodė laimės ašaros.- O dieve...

-Viskas gerai,- nuvaliau jos ašaras, kurios spėjo sutikti jos skruostus.- Mes važiuosime namo.

-Bet kaip tau pavyko?- Ji negalėjo patikėti.

-Be tavo mamos nieko nebūtų pavykę.-šyptelėjau.

-Mano mamos?- Dabar Ava buvo dar ir sutrikusi.- Ji čia buvo?

Silpnai nusijuokiau ir linktelėjau.

-Dabar ji žiūri, ar daktarus iš tikro suėmė policija.- Jos akys išsiplėtė.

-Liepk jai dingti iš ten.- Ji pabandė atsikelti, bet ne kas išėjo.

-Ava, ramiai.- prilaikiau, kad ji neiškristų.- Tave nuvežti ten?

-Kuo greičiau.- Ji maldaujamai pažvelgė į mane ir aš koridoriuje suradęs neįgaliųjų vežimėlį, atsargiai ją ten pasodinau.

Pradėjęs ją vežti link išėjimo, pamačiau Avos mamą, prie kurios jau ėjo pareigūnai, klausti tapatybės dokumentų.

-Aš ją šiek tiek pasiskolinsiu.- Naudodamasis paskutiniu šansu ją nusivedžiau pareigūnams nespėjus nei prasižioti.

-Mama?- Ava silpnu balsu paklausė.

-Ava, atleisk kad tave palikau šitoje skylėje.- Avos mama pritūpė prie jos.

-Mama, turi dingti iš čia.- Ava nutraukdama ją, paliepė.

Avos mama atsiduso ir pažvelgė atgal į pareigūnus.

-Žinok, kas myliu tave ir visada palaikysiu.- Ji pakštelėjo Avai į kaktą ir pasileido bėgti į šešėlį, kur paskui ją pasileido policininkas.

-Jai viskas bus gerai.- Tyliai tariau ir šyptelėjau Avai, kuri sugebėjo tik linktelėti.

*******

-Ava!- šūktelėjau į antrą aukštą.

-Taip?- Ava, jau pilnai pasveikusi, išlindo iš kambario.

-Noriu su tavimi pasikalbėti.- Mano delnai pradėjo prakaituoti, o širdis krūtinėje daužytis.

-Conor, ar viskas gerai?- Jos kaktą išvagojo susirūpinimo raukšlės.- Atrodai išbalęs.

-Tai nesvarbu.- papurčiau galvą.- Turiu tave supažindinti pilnai su savo gyvenimu.

-Ką turi omenyje?- ji sutriko, bet mačiau, kaip ji iš nervų pasitrynė suprakaitavusius delnus į megztinį,kurį gavo iš Annos, lyg pasveikinimą, jog ji pasveiko.

Stikliniai VilkaiWhere stories live. Discover now