Stikliniai Vilkai

4.2

-Ava,- ištiesiau vaikinui ranką.

-Conor Maynard.- jis nepatikliai pažvelgė į mane.

-Eime,- Mat parodė į vidų ir aš linktelėjusi įėjau.

Apsižvalgiau.  Iš vidaus namas atrodė dar prabangiau.

-Kiek tau metų?- paklausė Conor.

-Dvidešimt,- tariau ir padėjau tašę prie sienos.

-Aš manau, jog jau važiuosiu.- Matt tarė ir aš linktelėjau.- Sėkmės.

Išlydėjau Matt akimis. Kai Conor uždarė duris ir užrakino aš atsidusau.

-Mano brolis turėtų tuoj grįžti.- jis tarė ir patraukė svetainės link.

Pavarčiau akis ir nusekiau iš paskos.

-Tu būsi visąlaik taip apsirengusi?- jis paklausė.

Patraukiau pečiais.

-Tai keista.- jis sumurmėjo ir aš atsistojau prie sienos, pasiremdama į ją nugara.

-Papasakok apie save ką nors.- pasiūliau.- Bus bent kiek jaukiau.

-Um, gerai.- jis tarė ir prisėdo ant sofos.- Man dvidešimt dveji, turiu brolį ir sesę, merginos niekada neturėjau ir nesuprantu kodėl iš vis jos reikia, jei turi brolį, kuris yra kaip geriausias draugas. Dainuoju, groju pianinu.

-Seniai dainuoji?- paklausiau.

-Nuo mažens.- jis nusišypsojo.

Staiga pasigirdo durų rakinimas ir Conor išsišiepė dar plačiau.

-Maynard, grįžo!- kažkas surėkė iš koridoriaus ir aš išpūčiau akis.

-Pas jus toks bendravimas?- parodžiau į koridorių nykščiu.

-Panašiai.- jis patraukė pečiais.

-Con, tu čia?- į svetainę įėjo dažytas blondinas su auskaru lūpoje.

Conor parodė jam apsisukti pirštu, ką vaikinas ir padarė.

-Opa,- Blondinas pamatė mane ir išsišiepė.- Kas tu?

-Tavo brolio sargybinė.- atsidusau ir koja atsistūmusi nuo sienos priėjau prie jo, bei ištiesiau ranką.

-Jack,- jis paspaudė ranką, bet staiga manąją užlaužė.- Sakai sargybinė.

Atbulomis pakirtau jam kojas ir padariau tą patį, ką ir ringe. Netrukus jis jau gulėjo ant žemės.

-Manau, kad taip.- linktelėjau ir ištiesiau jam ranką, padėdama atsistoti.

Ant sofos sėdėjęs Conor pradėjo juoktis iš Jack ir aš menkai šyptelėjau.

-Ava,- linktelėjau Jack ir jis pasitrynė skaudantį šoną.- Atleisk, gal kiek per skaudžiai.

-Ne, nieko.- jis menkai šyptelėjo.

Staiga koridoriuje esančioje tašėje suskambo mano telefonas.

-Aš tuojaus. - menkai šyptelėjau ir priėjusi prie tašės atsiliepiau.- Ava Anderson.

"Ava, man reikia tavo pagalbos."- kitoje ragelio pusėje pasigirdo virpantis Ellos balsas.

-Kas dabar, Ella?- suurzgiau.

"Cameron pradėjo vartoti."- ji sukukčiojo ir aš prisėdau ant grindų, nugara atsiremdama į sieną.

-Seniai?- paklausiau.

"Prieš dvi dienas"- ji tarė.

Atsidusau.

-Ar jis tau ką nors padarė?- paklausiau.

"Ne-e."- jos balsas trukčiojo.

-Tai kokio velnio tu man skambini vidury dienos, jeigu vis tiek meluoji?- atsidusau.

"Gerai,"- ji giliai įkvėpė.-" Jis man vakar trenkė".

-Be vakar kažkas dar nutiko?- paklausiau, perbraukusi per plaukus pirštais.

"Jau dvi savaites iš eilės grįžta visiškai girtas."- sukukčiojo.

-Ella, viskas.- surimtėjau. - grįžk pas senelius. Man darosi neramu dėl tavęs.

"G-gerai."- ji tarė ir patraukė nosimi.- "Ačiū,"

-Visada,- tariau.- Iki.

Padėjusi ragelį atsidusau ir perbraukusi delnu per veidą atsistojau.

-Viskas gerai?- paklausė Conor.

-Tarkim,- sumurmėjau ir pažvelgiau į juos du.- Kokius planus turite šiandienai?

-Trečią, eisim filmuotis naujam muzikiniam video.- Conor tarė ir aš pažiūrėjau į laikrodį.

-Tai judam, nes liko dešimt minučių.- mostelėjau ranka.

-Aš vairuoju!- suriko Jack ir Conor nusijuokė.

-Aš tuojaus.- iš tašės išsitraukiau ženklelį ir ginklo dėklą, su ginklu viduje.

Prisitvirtinusi viską prie diržo nusiėmiau švarką ir numetusi jį ant tašės pasukau durų link. Vaikinai jau buvo prie mašinos.

Įlipusi į galą užsikėliau koją ant kojos. Conor sėdėjo šalimais. Kol važiavome, kalbėjome apie viską iš eilės. Bet kai atvykome, mus pasitiko merginos spigus balsas.

-Conor! Mažuti!- brunetiškais plaukais ir su tona makiažo mergina pribėgo prie Conor ir užsikabinusi už kaklo įsisiurbė į lūpas.

Susižvalgiusi su Jack užverčiau akis. Jis nusijuokė ir parodė pirštus pridėjęs prie smilkinio, lyg nusišauna.

-Gal užtenka?- paklausė Jack ir mergina atšlijo nuo Conor.

-Kas ji, meškiuk?- ji spygiu balsu paklausė.

-Jessie, ji tik mano asmens sargybinė.- Conor bandė ją nuramintinti, bet ne kažką išėjo.

-Sakei, jog turėsi sargybinį, o ne sargybinę!- ji sukliko ir treptelėjo koja. Nuo jos balso mes su Jack užsidengėme ausis, nes jis perėjo per smegenis.

-Jessie, tiesiog nekreipk į ją dėmesio.- Conor apglėbė ją per pečius ir pradėjo vestis į vidų.

Ji dar kažką aiškinosi su vaikinu, bet aš su Jack jau nekreipėme dėmesio. Kai įėjome, mus pasitiko didelis ir erdvus kambarys, su ryškiai žaliomis sienomis. Jos kiek supratau veikė kaip sakomas Green screen ir leido pakeisti foną į bet kokį.

Kambario viduryje, ant įtempto lyno kabėjo kėlimosi vežimėlis.

-Conor!- iš už filmavimo komandos išlindo maloniai atrodantis vaikinas.

-Peter.- Jie paspaudė vienas kitam rankas.

Nesiklaudiau, ką jie kalbėjo toliau ir su Jack patraukiau prie dviejų kėdžių.

-Ką veiksim?- paklausiau.

-Sėdėsim čia tol, iki kol jie baigs.- Jack užsikėlė koją ant kitos ir atsirėmė nugara į atlošą.

Bet man nespėjus pasireikšti prie mūsų prisistatė Peter. Pakilau nuo kėdės ir paspaudžiau jam ranką.

-Peter,- jis prisistatė.- Esu visos šitos kompanijos vadovas.

-Ava, naujoji Conor asmens sargybinė.- maloniai tariau.

-Manau Conor leistų jums su Jack išeiti kur nors pasivaikščioti,- Jis tarė.- Nereikėtų nuobodžiauti čia.

-Būčiau labai dėkinga.- nusišypsojau.

-Tada tuoj paklausiu.- jis atsakė taip pat su šypsena veide.

Peter nuėjo prie Conor ir vos gavusi Conor pritarimą paėmiau už rankos Jack.

-Digstam.- Nusijuokiau ir pradėjau temptis jį išėjimo link.-