Stikliniai Vilkai

3.20

Kono pametė vyrui maišelį su įkalčiais, rodančiais, jog aš nekalta ir išsivedė mane.

-Ačiū.- nusivaliau paakius ir linktelėjau detektyvams.- Lieku jums skolinga.

-Apie atlygį pagalvosim vėliau.- Chin šyptelėjo.- Bet dabar eisim gelbėti tavo draugų.

Linktelėjau ir su Kono pagalba pradėjau greičiau eiti.

-Kaip tavo žaizda?- paklausė Kono, kai įsėdome į mašiną.

-Nekaip.- pakėliau maikę, pamatydama kruviną tvarstį.

Daugiau jie neklausinėjo. Mašina paskendo tyloje. Netrukus Chin įsuko į mišką ir aš užsimerkusi pabandžiau išvaryti blogas mintis iš galvos. Mane sekė bloga nuojauta, kuri vis labiau didėjo.

-Ava, mes atvažiavome.- Mano kelį palietė Kono ir aš atsimerkusi linktelėjau.- Viskas gerai?

-Nežinau.- pasakiau tiesą.- Mane kamuoja bloga nuotaika.

-Viskas bus gerai.- Ji šyptelėjo ir aš atsakiusi tuo pačiu išlipau iš mašinos.

Pamačiusi Steve ir Danniel plačiai išsišiepiau.

-Jau spėjau jūsų pasiilgti.- prišlubavau prie jų ir paspaudžiau rankas.

-Gerai.- Steve pradėjo eiti savo mašinos link ir aš iš paskos.- Pulsim penkiese, dviem komandom. Viena bus dėmesio atkreipimo, o kita veiksmo.

-Aš ne daug kuom galėsiu padėti,- atsidusau, taip atkreipdama visų dėmesį į save.- Bet nesakau, jog pasitraukiu.

Visi pritariamai šyptelėjo.

-Kokius ginklus turim?- paklausiau pasidomėdama ties įrangos sritimi.

-Tris automatus ir du snaiperius.- Tarė Chin, paimdamas iš bagažinės juodą tašę su ginklais.

Priėjusi atsegiau tašę ir išsitraukusi automatą apžiūrėjau jį.

-Imu jį.- linktelėjau.

-Gerai,- kai visi išsiskirstė ginklais Steve tarė ir aš pažvelgiau į jį.- Chin, Ava ir aš eisime į vidų, kol tuo tarpu Danniel ir Kono atkreips dėmesį.

-Eime, -Chin linktelėjo ir mes pėsčiomis pasukome mišku.

****

Išpūtusi orą iš plaučių, tylomis užtaisiau ginklą. Pažvelgiau į mišką, iš kur netrukus pasklido fejerverkai.

-Rimtai?- tylomis sušnabždėjau, žiūrėdama į vaikinus.

Jie tik patraukė pečiais ir palaukę, kol išbėgs būrelis žmonių iš bazės, pasileido į vidų. Kadangi buvau jų užnugaris, teko daug žvalgytis.

Pamačiusi vieną žmogų, kuris taip pat pastebėjęs mane nutaiko ginklą, šoviau pirma ir stebėdama kaip jo kūnas subliukšta pakraupau.

Staiga viduje pasigirdo daug vyrų riksmų ir aš per skausmus bėgdama, pasileidau tos vietos link.

Nusitaikiusi šoviau į tris vaikinus ir jie sukrito be gyvybės ženklų. Pamačiusi tą patį kambarį, kuriame turėjo pagal pastato planą būti įkaitai, įbėgau į vidų. Pamačiusi Ellą ir keturis dėdes su maišais ant galvų pribėgau ir pradėjau laisvinti juos.

Pirmas žmogus, kurį išlaisvina buvo Harry. Jis neatrodė blogai, tad įdaviau į jo rankas ginklą ir liepiau saugoti įėjimą.

****

-Ant trijų visi bėgat išėjimo link ir jeigu ką manęs nelaukiat.- Tariau ir vogčiomis pažvelgusi pro sienos kampą pamačiau penkis ginkluotus vyrus.- vienas, du, trys.