Stikliniai Vilkai

3.15

-Tavo namuose kiekviename kampe sudėtos kameros.- Vyras šaltu balsu tarė ir aš atitraukiau telefoną sau nuo ausies, bei apsižvalgiau.

Pamačiusi meškiuką, su viena per didele trupučiu akimi, perplėšiau jį ir ištraukiau juodą kamerytę.

-Stebėsiu tavo kiekvieną žingsnį, kiekvieną kruptelėjimą, tad net nebandyk kam nors apie viską pranešti.

Silpnai linktelėjau, sugražindama akis prie televizoriaus ekrano.

-Šiandien, prie vaiduoklių namo man reikės bilieto į Havajus ir 500 tūkstančių. Rusyje tavo dėdės už paveikslo turi seifą. Iš ten paimsi pinigus ir pristatysi man viena. Jeigu pamatysiu bent vieną bendrininką prarasi sesę. Bet jeigu viskas vyks sklandžiai, paleisiu du įkaitus.

Tylėjau ir žvelgiau į televizoriaus ekraną, kuriame vyras žvelgė į mane ledinėmis akimis.

-Būsiu.- linktelėjau.- Bet jeigu tu bent ką nors jiems padary-

Man nespėjus pabaigti jis pertraukė mane.

-Lygiai vidurnaktį.

Ties jo žodžiais televizorius išsijungė ir aš tebelaikydama rankoje kamerą, ištrauktą iš meškiuko suurzgiau. Užsimojusi mečiau kamerą į sieną ir giliai kvėpuodama stebėjau, kaip ji subirėja į šipulius.

Pasiėmusi nuo stalo kuprinę pradėjau laiptais bėgti žemyn ir radusi duris į rūsį paklibinau rankeną.

-Velnias.- nusikeikiau, kai pastebėjau, kad jos užrakintos.

Apsižvalgiusi pamačiau, jog šalia yra laužtuvas. Tas vyras man jį parūpino.

Nieko nelaukusi pridėjau laužtuvo galą prie rankenos ir išlaužusi ją pravėriau duris.

Pamačiusi gale kambario paveikslą nukabinau jį ir numečiau šalin, kad netrukdytų. Radusi seifą, atrakinamą įvedamais skaičiais suurzgiau. Staiga Ellos telefonas, esantis mano kišenėje suskambėjo, pranešdamas apie naują žinutę.

Atrakinusi jį pamačiau žinutę nuo nežinomo numerio. Ją sudarė šeši skaičiai. Pridėjusi pirštą prie skaičių pradėjau vesti.

-vienas... septyni, trys... du, keturi... penki.- tyliai murmėdama vedžiau.

Netrukus seifas supypsėjo pranešdamas, jog atsirakino ir atsidarė. Prieš mane išdygo pinigų kupiūros, surištos blokais. Perskaičiavusi supratau, jog čia yra 550 tūkstančių.

Supratusi, jog likę pinigai bus bilietui sukroviau juos į kuprinę. Galiausiai baigusi išbėgau iš rūsio ir virtuvėje iš stalčiaus ištraukusi ginklą ir kelias naujas apkabas išbėgau į lauką.

Priėjusi garažą atidariau jį ir radusi motociklą išsivariau į lauką. Radusi ant lentynos raktelius ir šalmą užlipau ant transporto, bei pasileidau oro uosto link.

Džiaugiausi, jog vaistai nuo skausmo suveikė greitai, aš nes nebūčiau su spėjusi visur subėgioti.

****

-Bilietą į Havajus po savaitės.- padėjau du šimtus dolerių ant staliuko.

Moteris pradėjo kažką vesti kompiuteryje.

-Prašome duoti dokumentą, paliūdantį, jog esate bent keturiolikos.- ramiu balsu tarė.

-Čia dovana tėčiui, jis dirba varginantį darbą, tad norėjau, jog jis pailsėtų.- melavau ir dirbtinai nusišypsojusi moteriai pastūmiau pinigus.