Stikliniai Vilkai

3.21

-Nash!- suspigau ir pasileidau vaikino link.

Dieve, kaip aš jo pasiilgau. Nash mane pagavęs savo glėbyje, apsuko ratu ir nusijuokė.

-Kaip tu?- paklausė manęs.

-Gyva.- Nusijuokiau.

-Eime į parką?- paklausė šyptelėjęs.

-Žinoma,- patraukusi pečiais pradėjau eiti parko vartų link.

Nash mane pasivijo ir netyčiomis užkabino mano rankų pirštus. Per kūną perėjo keisti šiurpuliukai.

-Tau šalta?- pastebėjęs mano pašiurpusią odą paklausė Nash.

-Ne,- keistai šyptelėjau.- Tiesiog musė nutūpė ant kojos ir nusipurčiau.

-Musė?- jis paklausė nusijuokdamas.

-Shhhh...- sukikenau ir Nash šyptelėjęs perbraukė per plaukus ranka.

Abu vaikščiojom po parką apie valandą. Suvalgėme kartu ledus, pasivaikėme juokdamiesi balandžius, pasisupome ant supynių.

-Kaip namie sekasi?- jis paklausė, susikišdamas rankas į kelnių kišenes.

-Normaliai,- patraukiau pečiais.

Staiga mano akys užmatė medį, tą patį, po kuriuo sėdėjau su Joseph. Jaučiau, kaip sustingau.

-Ava?- Nash taip pat sustojo ir iš priekio pažvelgė į mane.- Viskas gerai?

-Taip,- silpnai linktelėjau ir ranka nusivaliusi akyse susirinkusias ašaras pažvelgiau į jį.- Eime.

Pasivijusi Nash suėmiau jo ranką. Tik tada suvokiau ką padariau ir jau norėjau patraukti ranką, kai Nash sunėrė mūsų pirštus.

-Aš...- Kiek sutrikusi pažvelgiau į Nash, kuris žvelgė į tolį.

Nutilusi nuleidau galvą, leisdama raudoniui užplūsti mano skraustus.

-Tu miela, kai prausti. - jis tarė ir aš užsidengiau laisva ranka veidą.

Nusijuokusi pakėliau akis ir pažvelgiau į Nash.

-Manau man jau laikas.- išlaisvinau savo ranką iš jo gniaužtų ir atsitraukiau per kelis žingsnius.

-Tada, susitiksime rytoj.- jis šyptelėjo ir aš linktelėjusi apsisukau eiti.

Deja Nash mane sustabdė. Jis pagriebė ranką ir pristraukęs suglaudė mūsų lūpas. Sutrikau, bet po kiek laiko užsimerkusi atsakiau į bučinį. Įvėliau pirštus į jo ilgus plaukus ir pajutau,kaip jis apsikabina mane per liemenį.

Kai atsitraukėme pastebėjau, jog Nash lūpos kiek paraudo nuo bučinio.

-Iki,- atsigavusi iš euforijos pradėjau eiti atbulomis ir galiausiai apsisukusi nuėjau.

Jaučiau, kaip Nash su šypsena veide, akimis nulydi mane ir galiausiai taip pat apsisukęs pasuka savo namų link.

Grįžusi namo užbėgau į savo kambarį ir kritusi veidu į lovą pradėjau spiegti iš laimės į pagalvę.

Buvau tokia laiminga... Net sunku nusakyti.

-Kas čia buvo?- į kambarį besijuokianti Ella.

-Shhhh.- nutildžiau ją.-Negadink momento.

Ella pakėlė rankas ir nutilo, atsisėsdama ant lovos, šalia.

-Tai kas buvo?- paklausė.

-Nash.- išsišiepusi žiūrėjau į lubas.- Jis mane pabučiavo.