Stikliniai Vilkai

26. Nekaltas prašymas

Daugiau užmigti negalėjau, tad persirengusi nulipau laiptais žemyn. Atsidariau šaldytuvą ir išsitraukiau jogurtą.

-Nesimiega?- pasigirdo duslus balsas priversdamas mane kruptelti.

Atsidusau ir atsisukusi į garbanių atsirėmiau nugara į spintelę.

-Galima sakyti ir taip.- šyptelėjau pusę lūpų.- Taigi, mes dar nepažystami, bet man tavo balsas girdėtas.

-Na aš esu Harry Styles.- nusijuokė garbanius.

Mano akys išsiplėtė.

-Tu tas pats kuris mane nunešė čia?- paklausiau.

Prisiminimas

-Dabar tu viena iš mūsų.- teišgirdau slopų garsą.- Harry, paimk šią mergiūkštę ir nunešk į stovyklą.

-Kam šį kartą atiduosime į vaikus?-paklausė kitas balsas.

"Kas per velnias čia vyksta?!"

-Šią pasiliksiu aš. Sophia seniai svajoja apie mergaitę, bet žinai pats...

"Pala, pala. Tai AŠ GYVA?!"

Pajaučiau kaip esu pakeliama ir nešama. Po kiek laiko nešimo mane paguldė ir užklojo.

-Tau viską paaiškins.- pasigirdo tas pats duslus balsas.

Pabaiga

Sulaukiau linktelėjimo.

-Galiu tavęs kai ko paprašyti.- pažvelgiau į Harry.- Tai tik tarp mūsų.

-Žinoma. Prašyk ko nori.- jis šyptelėjo.

-Jeigu aš iš ten neišsikapstysiu, o tikriausiai taip ir atsitiks norėčiau jog surastum Sophia vieną mergaitę, bet kad ji nebūtų labai iš vyresniųjų ir populiariųjų.- garbanus susiraukė, bet linktelėjo jog tęsčiau.- Prieš išvykimą aš Liam pskirsiu vėl gaujos vadu, bet prašau jokiu būdu vadovavimo neperduokit kitiems, apart Sophia ir tave. Louis žinau jog norės tapti vadu, bet pasakyk jog jam tai negalima, nes vado sostas yra paveldimas.

-Tai tu nori jog surasčiau Sophiai mergaitę ir neleisčiau niekam pasigrobti vado vietos?-pasitikslino Harry.

Palinksėjau. Būtent to ir norėjau.

-Ir dar vienas dalykas.- pridūriau.- negelbėkit manęs.

Nuo šių žodžių jis pasimetė.

-Tu klauseisi?!- jis sušuko priversdamas mane pabalti iš baimės.

-Klau-siausi k-o?- sumikčojau.

-Nemeluok man! Tu žinai apie mūsų planą kaip mes tave išgelbėjam!- jis rėkė ant manęs.

-Pala, k-ą?- mano balsas ėjo tylyn.

Virtuvėje pasirodė visi likusieji. Aš stovėjau kaip įbesta. Rankos prakaitavo nuo visko- nuo samyšio viduje iki begalinės baimės.

-Kas čia vyksta?- pasigirdo Zyan balsas.

-Ji klausėsi ir žinojo apie mūsų opercaiją!- šaukė garbanius.

Visi sužiuro į mane. Aš staigiai papurčiau galvą, bet atrodo niekas nepatikėjo apart Niall. Blondinas suraukęs antakius žiūrėjo žemyn ir galvojo. Perrie prakalbo pirma.

-Mari, kodėl?- ji paklausė.

-Aš nieko nežinau.- skruostu nusirito ašara.- Aš tebuvau savo kambaryje.

-Ne aš ją mačiau prie durų su priglausta ausimi.- suspigo Eleanora.

-Mari, sakyk tiesą!- užriaumojo Zyan.

Mano kūnas drebėjo iš baimės. Niekada nemėgau kai ant manęs rėkia. Aš nežinau kaip man elgtis tokiose situacijose.

-A-aš nieko nežinau.-tyliai tariau.

-Tada nebūtum paprašiusi jog negelbėtumėm!- surėkė Harry.

Nieko nesakiau, nes nežinojau ką. Net ir jei bandyčiau neišeitų pasakyti rišlaus sakinio. Nesakau jog aš klausiausi, bet aš ir nesakau jog aš norėjau jog mane gelbėtų. Nenorėjau jog jie stengtųsi dėl manęs- nieko nevertos merginos.

-Matot, sakiau!- suspigo Eleanora.

Prie manęs priėjo Zyan ir trenkė antausį.

-Dabar gali būti tikra jog mes tavęs negelbėsim.- jis spjovė šiuos žodžius.

-Liam, dabar tu vadas.- tyliai pasakiau tėčiui.

Prasiskyniau kelią tarp buvusios šeimos. Pasileidusi vieno vilko link susistapdžiau jį.

-Kur yra tamsioji miško pusė?- paklausiau.

Vilkas į mane keistai pažiūrėjo. Iš tikrųjų dėl to nenustebau, nes buvau apsiverkusi. Jis galva mestelėjo vienon pusėn.

-Ačiū.- tyliai pasakiau ir nubėgau nurodyton pusėn.

O ilgo bėgimo pastebėjau jog temsta. Išgirdau vilkolakio kauksmą, kuris perpėjo apie nelauktą svečią, tai yra mane. Pasivertusi žmogaus pavidalu šlubčodama ėjau tolyn. Sustojau kai susipratau jog esu apsupta.

-Kas tu ir ko tau reikia?- pasigirdo piktas balsas.

-Aš Alpha iš Liam gaujos. Atėjau čia kad likčiau jūsų vergovėn ir kad paleistumėt Louis mamą ir sesę.- ramiai tariau.

-Keliausi su mumis.- suurzgė.

Buvau vedama 6 vilkų. Greitai priėjome tamsų pastatą. Nenustebčiau jei jis būrų apleistas senas namas. Mes įėjom į vidų. Buvau vedama iki medinių durų. Vienas iš vilkų žengė pirmas palikdamas kitus saugoti manęs. Po kelių minučių pro duris išėjo daug raumenų turintis vyrukas. Jis šiurkščiai pagriebęs mane už rankos nutempė į kabinetą. Prie stalo užsirūkęs cigaretę sėdėjo nemalioniai atrodantis vaikinas.

Jis nukėlęs kojas nuo stalo priėjo. Šiurkščiai pagriebęs mane už smakro pabučiavo.

-Išmušo mano valanda.- jis nustūmė mane į šoną.- Dabar tu mano.

Jis atsisuko į savo sargybinį.

-Paleiskit Tomlinson.

Tas linktelėjęs pasišalino.

***********************
Pirmas sezonas baigtas! Norėčiau daaaaaug komentarų ar norite antro sezono! Ačiū kad skaitot :***