Stikliniai Vilkai

3.21

-Na tu ir greita.- ji nusijuokė.

-Prisimink, ne aš jį pabučiavau,o jis mane prisitraukė.- iškėliau ranką su vienu pirštu.

-Bet tu atsakei.- ji įžnybė man į šoną.

Atsidususi nusijuokiau ir atsisėdau ant lovos.

-O tu ką, su Cameron?- išsišiepiau.

Ella nusuko žvilgsnį. Jos skruostai nusidažė ryškiai raudonai.

-Taip ir žinojau.- suplojau ir išskėčiau rankas.

-Hahaha,- ji sarkastiškai nusijuokė.

Abi susižvalgėm ir nusijuokėm.

-Ką veikiat?- į kambarį atėjo Harry.

-Sėdim.- tariau.- Nustebai, ką?

-Na girdėjau juoką ir šauksmus, tad atėjau pažiūrėti kas vyksta.- jis patraukė pečiais ir atsisėdo priešais mus ant kilimo.- Kaip tau sekėsi su tuo...

-Nash?- paklausiau.

-Nash.- jis linktelėjo ir pakėlė antakį.

-Gerai,- patraukiau pečiais.

-Jis ją pabučiavo!- Ella sušuko ir aš užsimojusi trenkiau jai per pakaušį.

-Tylėk, mažvaike,- sušnypščiau.

-Ava, tu supranti, jog tau keturiolika?- Harry paklausė surimtėjęs.

-Skaičiuoti aš moku.- nusukau akis į langą.

-Tu dar per jauna tam.- jis papurtė galvą.

Tylėjau. Ella vogčiomis pažvelgė į mane.

-Tai negali tęstis.- jis paprastai tarė.- po kelerių metų gal bus ir gerai, bet dabar... tu per jauna, Ava.

-Ar aš gerai suprantu?- atsisukau į jį.- Tu man draudi su juo turėti kažką bendro?

-Draugais galite likti, bet ne kuom nors daugiau.- jis papurtė galvą.

-Tai mano gyvenimas.- susiraukiau.

-Nesiginčysiu.- jis linktelėjo.- Bet viskas turi ribas.

Tylėjau ir žvelgiau tiesiai į jo ryškiai žalias akis.

-Ne.- galiausiai išdrįsau pasakyti šį žodį.- Aš nesutinku. Apie savo santykius aš galvosiu pati. Tai yra mano gyvenimas ir aš žiūrėsiu, kuria linkme jis pasisuks.

Harry pakilo nuo kilimo. Jo akys buvo juodos it anglis, nors išorėje jis atrodė bejausmis.

-Tada sėkmės gyvenant savo gyvenimą.- jis kiek kandžiai tarė ir išėjo iš kambario.

Patalpa paskendo slegiančioje tyloje.

-Ava, aš,- Ella palietė mano ranką, bet aš ją pertraukiau.

-Palik mane vieną.- Tariau pertraukdama ją.

Ella užsičiaupė ir netrukus pakilusi nuo lovos pasišalino iš kambario.

Pasiėmusi nuo palangės detektyvės ženklelį perbraukiau per jį nykščiu. Pažvelgusi pro langą atsidusau ir atsistojusi išėjau iš kambario.

Nulipusi laiptais žemyn pradėjau mautis batus.

-Kur eini?- prie manęs prisistatė Louis.

-Pasivaikščioti.- sumurmėjau.

-Nieko tokio, jei prisijungsiu?- paklausė ir aš pažvelgusi į jį linktelėjau.

Palaukusi kol Louis užsimaus batus, pasigriebiau nuo pakabos striukę ir užsimetusi ją ant pečių išėjau iš namų.

Pradėjome eiti miško takeliu.

-Viskas gerai?- paklausė Louis, pastebėjęs, jog aš nesišypsau kaip visada.

-Tarkim, kad taip.- paspyriau akmenuką ir susikišo rankas į kišenes.

-O jei rimtai?- paklausė prunkštelėjęs Louis.

-Šiandien buvau su Nash.- tyliai tariau ir nuleidau žvilgsnį.- Kai po susitikimo norėjau eiti namo, jis mane prisitraukė ir pabučiavo. Grįžusi namo papasakojau viską Ellai, o ji pasakė apie tai Harry. Bet jis yra prieš mūsų santykius. Jis nori jog tai vyktų po kelerių metų.

Mano lūpas paliko atodūsis.

-Žinai,- po kiek laiko Louis prakalbo ir aš pažvelgiau į jį.- kai tavo mamai buvo keturiolika, o man septyniolika, mes tapome pora. Daug kas buvo prieš mūsų santykius. Tavo seneliai su mano tėvais tuo metu buvo didžiausi priešai. Bet mes su Jess kovojom. Buvo viskas nuėję iki kraujo, bet mes nepasidavėm. Taip galiausiai išsikovojom savo vietą.

Tylėjau.

-O kaip į visą tai reagavo tavo tėvai?- paklausiau.

-Tėtis mirė per kovą su tavo mama.- jis tarė žiūrėdamas tolyn.

-Oh, užjaučiu. - Taip pat nusukau akis į priekį.

-Nieko.- jis susikišo rankas į kišenes.- Jis buvo žiaurus žmogus. Pasakysiu tau tiesiai šviesiai. Jei ne tavo mama ir mūsų meilė, nežinau ar vis dar būčiau gyvas.