Stikliniai Vilkai

3.10

Ant priešais mus esančio fotelio atsisėdo Nash ir neslėpdamas šypsenos pažvelgė į mus.

-Jūs dvynės?- paklausė ir Ella linktelėjo. Padėjau galvą sesei ant peties ir šyptelėjau pusė lūpų.

-O tu turi brolių ar seserų?- paklausė Ella ir Nash linktelėjo.

-Turi mažesniąją sesę ir brolį.- Tarė ir palinko priekin, pasiremdamas alkūnėmis į kelius.- Tai kas ten nutiko su Josh?

-Kuo tokiu?- Ella sutriko.

-Užpuoliku.- pati to nepastebėdama nusipurčiau.

-Oh.- Ella nuleido akis ir pradėjo žaisti su pirštais.

-Jis tiesiog mus užpuolė.- nurijau seiles ir Ella apkabino mane per pečius.

-Tam turėjo būti priežastis.- Nash papurtė galvą.- Jis samdomas žudikas, tad turėjo iš ko nors gauti nurodymus.

Mes su Ella susižvalgėme.

-A-ar tai reiškia, jog mus vėl bandys nužudyti?- Sumikčiojau.

-Galimas dalykas.- jis linktelėjo.

Net pati to nepastebėdama pravirkau. Ella raminamai apkabino mane, bet aš atsistojau ir tebeverkdama nuėjau į virtuvę. Ten buvo Nash mama.

-Atsiprašau.- tyliai kreipiausi.

-Taip, Ava.- ji pažvelgė į mane ir pamačiusi ašaras, tekančias mano skruostais susiraukė.

-Ar galite paskolinti telefoną?- paklausiau.

-Žinoma, eime.- ji linktelėjo ir mums išėjus į koridorių padavė liečiamu ekranu telefoną.

Pradėjau rinkti dėdės Niall telefono numerį, kurį buvau išmokusi atmintinai iš atsargos, jei mama neatsakys į skambučius. Po kelių pyptelėjimų pasigirdo dėdės balsas.

-Horan klauso.- jis šaltai tarė ir aš išėjusi į lauką atsisėdau ant laiptų.

-Dėde.- sukukčiojau.

-Ava, čia tu?- jis sunerimo.- Dieve,kas nutiko?

-M-mus buvo užpuolę.- Pratrūkau verkti.

-Ar jums viskas gerai?- iš pašalinių garsų sprendžiau, jog jis pradėjo bėgti.

-Ella sveika, o mane paskutinę sekundę išgelbėjo Nash.- bandžiau valytis ašaras, bet tai nė kiek nepadėjo.

-Dieve.- Jis paklaiko.- Kur jūs?

-Pas Nash.- tariau.

-Duok man jo tėtį, mamą, man nesvarbu.- jis suurzgė ir aš įėjusi į vidų ištiesiau telefoną Nash mamai.

-Klausau.- ji atsiliepė ir pasišalino iš svetainės ir į mane atsisuko Ella su Nash.

-Ką sakė?- paklausė Nash.

-Mus pasiims iš čia.- tyliai tariau ir nusivaliusi ašaras atsisėdau šalia Ellos.

-Kas?- paklausė susiraukęs Nash.

-Dėdė.- tariau ir netrukus pridūriau.- Niall

-Horan?- jis išpūtė akis ir aš linktelėjau.- Ir jis jūsų dėdė?

-Na, taip?- tai labiau nuskambėjo kaip klausimas.

-Tai jūs iš Payne gaujos?- jis dar labiau išpūtė akis ir pašoko nuo sofos, privesdamas mane krūptelėti.

Padvejojau, bet po kiek laiko silpnai linktelėjau ir Nash atrodo pakraupo.

-Niekam nesakot iš kur jūs.- jis priėjęs prie mūsų tarė ir mes su Ella susižvalgėme.

-Ar yra kažkas blogai, jog mes iš tos gaujos?- paklausė Ella.

-Neskaitant to, kad mūsų gaujos yra didžiausios konkurentės ne.- jis pažvelgė pro langą.- Štai ir jis.

Su Ella taip pat pažiūrėjau pro langą ir pamačiau į kiemą įlekiantį Niall su savo juodu džipu. Visi vilkai pastebėję jį pradėjo urgzti. Netrukus į kiemą įvažiavo ir Zayn su Harry mašinos.

Pašokusi nuo sofos išbėgau iš namų ir atsistojau už vilkų, kurie iššiepę iltis urzgė ant Niall, Harry ir Zayn.

-Ava, ateik čia.- Harry šaltai tarė. 

Staiga dėdė Niall padarė tai, ko nebūčiau niekada sugalvojusi.

Jis tapo vilku.

Buvau šoko būsenoje.

-Ava.- Harry ištiesė ranką, bet aš jam savosios nedaviau.

-Tu toks kaip jis?- paklausiau parodydama į Niall, kuris vėl tapo žmogumi.

-Ava mes visi tokie.- Zayn tarė ir nieko nesakęs pagriebė mane už riešo.

-Paleisk!- suklikau ir iš baimės, ir iš skausmo, kurį jis sukėlė suspausdamas mano žaizdas.

Zayn nekreipė dėmesio į mano šauksmus iki kol pati nebuvau išplėšta iš jo gniaužtų. Pamačiau vaikiną, maždaug septyniolikos. 

-Tau viskas gerai?- jis paklausė ir aš silpnai linktelėjau.

-Ava, ateik čia.- tarė Harry, bet aš papurčiau galvą ir sugrįžau prie pakraupusios Ellos, kuri stovėjo už vilkų.

-Kada jūs būtumėte tai mums pasakę?- šiurkščiai ir kartu pašaipiai paklausė Ella.

-Ella, mes nežinojome kaip tai pasakyti.- Niall atsiduso.

-Aš be žodžių.- Garsiai tariau ir visi atsisuko į mane nustebę.- Tai aš... vilkė? Ir Ella taip pat?

-O jūs nežinojote?- paklausė Nash ir aš papurčiau galvą.

-Ava, paskutinis šansas.- Zayn suurzgė, bet aš papurčiau galvą.- Varom iš čia.

Visi vaikinai pažvelgė į mane paskutinį kartą ir įsėdę į mašinas išvažiavo. Stebėjau, kaip keliuku jie nuvažiuoja tolyn, sukeldami dulkių debesis.

Prie manęs priėjo Ella ir permetė ranką per petį.

-Tu padarei gerai.- ji spūstelėjo mano petį.

-Tikiuosi.- sušnabždėjau ir atsidususi atsukau keliui nugarą.