Stikliniai Vilkai

3.7

-Kadangi mūsų drabužių dydžiai beveik vienodi sudėjau savo, nes tu mėgsti labiau atvirus, o jie, jei bus šalta sušilti nepadės.

-Nesišaipyk.- ji trinktelėjo man per petį. Na štai, senoji Ella jau grįžta.

-Aš nieko nesakau.- šyptelėjau ir pažvelgiau pro langą.- Jau leidžiasi saulė. Apsirenk kažką patogaus, bet ir tuo pačiu tamsaus.- pridūriau.

-Žinoma.- Ella šmaikščiai tarė ir pavartė akis.

Atsidariusi savo spintą išsiėmiau ir užsidėjau odinius drabužius. Pažvelgusi į veidrodį susirišau plaukus į uodegą. Radusi tašytę, dėvimą persimetant per petį, įsidėjau vieną iš Ellos ginklų ir pažvelgiau į sesę, kuri žvelgė į mane šypsodamasi.

-Kas?- paklausiau taip pat su šypsena.

-Ne, nieko.- ji papurtė galvą. Patraukiau pečiais ir priėjusi prie tašių užsimečiau vieną iš jų ant peties, o kitą pamėtėjau Ellai.

Dabar abi buvom apsiginklavusios ir pasiruošusios paieškai. 

-Teks kiek palaukti, kol visi suguls.- Ella tarė, bet aš mestelėjau galva į langą.

-Mes turim langą.- Pavarčiau akis.- Palauk, mums prireiks telefonų ir žibintuvėlių su degtukais.- Prisiminiau ir viską išsitraukiau iš stalčiaus.

-Jau?- Ella priėjo prie lango ir pažvelgė į mane laukdama užtikrinimo.

Nurijusi gerklėje susidariusį gumulą linktelėjau.

-Judam.- tariau ir priėjusi prie lango išsitraukiau iš tašytės ginklą, bei užtaisiau. 

Ella atkartojusi mano veiksmus pradarė langą. Apsižvalgiusi ji mostelėjo ranka, duodama man ženklą judėti. Abejomis, drebančiomis rankomis suėmiau ginklą ir pasileidau paskui į mišką lenkiančią Ellą. 

Kai jau atitolom nuo namų pakankamai toli abi atsikvėpėme.

-Kaip manai kurion pusėn pasuko mama?- Paklausė manęs Ella.

Pritūpiau ir pažvelgiau į lūžusias šakeles. Netrukus už mano akių užkliuvo tempimo žymės. Mama čia tempė tašę.

-Ji suko į Šiaurę.- tariau ir parodžiau į tempimo žymes.

-Detektyvė.- Ella pavartė akis ir aš nesusilaikiau neprunkštelėjusi.

-Ne taip kaip tu.- tariau pajuokaudama.- Paėjėkime tolėliau. Reikia rasti vietą, kur galėtume pernakvoti.

Patraukusios priekin, vis ramstėmės medžiais, kadangi sutemo ir vaizdas tapo tamsus, beveik neįmatomas. 

-Čia.- sustojau prie didelio gluosnies. Jo šakos buvo nusvirusios ir sudarė gerą uždangą nuo lietaus, bei priešų.

Padėjusi ant žemės tašę atrėmiau ją į medį ir nusiėmusi švarkelį patiesiau ant žemės, taip padarydama kaip ir kėdutę miegojimui. Mano veiksmus pakartojo ir Ella. Išėmiau iš tašės pleduką ir mums atsisėdu, bei nugara atsirėmus į kuprines užklojau mus. Kiek sudrebėjau, kai papūtė vėjas ir užsitempiau pleduką iki smakro. 

Ella permetė ranką man per petį ir prisitraukė prie savęs. Atrėmiau galvą jai į petį ir pasitraukiau ant veido užkritusią sruogą.

Kai jau buvau beužmieganti Ella prakalbo:

-Kaip manai, mama toli nuėjo?- paklausė ir aš pakėlusi galvą nuo jos peties išjungiau tebeįjungtą žibintuvėlį.

-Nežinau, Ella.- tyliai tariau ir pakėliau galvą pamatydama pro lapų tarpelius danguje žibančias žvaigždes.

Atrėmiau sesei į petį galvą ir užsimerkiau palikdama savo veidą atsuktą į dangų.

-Nežinau.- sušnabždėjau.

-Džiaugiuosi, kad tave turiu.- Jaučiau, kaip sesė nusišypso. Taip pat šyptelėjau ir atsidusau.

-Ne tu viena.- Tariau ir Ella atrėmė savo galvą į manąją. 

Dar kiek pasimuisčiusi, kad patogiau būtų miegoti užsimerkiau.

-Labanakt.- tariau ir nesulaukusi sesės atsako panirau į sapnų karalystę.

******

Taigi, štai ir nauja dalis. 

Norėčiau gauti komentarų, ar tinka tokia linkme linkstanti istorija :) 

Ir dar vienas klausimėlis- Ar vis dar dėti muzika viršuje? Ieškoti dainų, kurios parodytų, kokią nuotaiką norėjau šioje dalyje perduoti?

Ačiū, kad skaitote :)

Unicorn_magic__