Stikliniai Vilkai

2.25

-Jums viskas gerai?- paklausė keistai pažvelgusi Liza.

Linktelėjau ir sukritau į juodą kėdę.

-Prisėsk.- tyliai tariau.

Liza nustebo, jog mano balsas tapo toks silpnas.

-Noriu tau papasakoti tiesą.- tariau tuo pačiu, slipnu balsu.- Pradėkim tuo, jog tavo tėvai, na ne biologiniai, nes tu buvai įvaikinta, gyvi. Mane jie įvaikino ketveriais metais anksčiau.

Liza sėdėjo apšalusi.

-Tai... m-me-es...- ji prdėjo vapalioti.

-Taip mes sesės.- įsmeigia savo žvilgsnį į ją.- Ir greitai tu būsi teta.- šilta nusišypsojau.

Staiga Lizos akys sužibo.

-Tu laukiesi?- ji pašoko nuo kėdės su didele šypsena veide.

-Jau 2 mėnesius su puse.- šyptelėjau.

-Ir aš būsiu teta.- Liza lyg pati save tikindama pakartojo.

Ji pribėgo prie manęs ir apkabino. Mano akyse prisikaupė ašaros. Prisipaudžiau ją arčiau ir pabučiavau viršugalvį. Atsitraukusios abi viena kitai nusišypsojom.

-Galiu paklaust vieno dalyko?- pažvelgiau sesei į akis.

Sulaukusi linktelėjimo atsidusau.

-Ar Calum gyvas?- greitai viską sumaliau.

Liza kreivai pažiūrėjo į mane.

-O netūrėtų?- atsisėdo ant mano stalo.

Atsistojau ir pradėjau eiti durų link.

-Na, dabar jau jis nebebus.- sušnypščiau.

Išsiveržusi į koridorių pradėjau pikta eisena eiti svetainės link. Ten kaip ir numačiau sėdėjo Calum.

-Stokis.- suurzgiau.

Calum staigiai pašoko. Mačiau jo akyse baimės liepsnelę.

-Prisižaidei su savo peiliais, enšteine.- priėjau prie jo.

Per petį mačiau, kaip Liza sutrikusi žiūri į mus, bet nieko nedaro. Priėjusi prie Calum užsimojau ir iš kumščio vožiau jam per snukį. Jaučiau savyje vis didėjantį įniršį. Calum susverdėjo ir liežuviu perbraukė per prakirstą lūpą.

-Kas per velnias, Jess?- sušuko Liza.

Ji pribėgo prie manęs ir aš nustačiau šaltą veidą.

-Nori pateiksiu tau faktą?- šaltai tariau.

-Na tarkim.- susiraukė Liza.

-Galima sakyti, jog dėl šito bukapročio.- pirštu dūria į Caum.- Tu praradai atmintį, bei gavai randą ties krutine.

Liza sutriko ir pažvelgė į Calum. Tada pasigirdo traškomų pirštų garsas ir Liza užsimojusi vožė Calum per galvą taip sulaužydama jo nosį. Atsisukau į vieną iš sargybinių, kuris su baime žvelgė į mane.

-Sutvarkykit jo nosį.- suurzgiau ir suspaudusi kumščius išėjau iš svetainės.

Ten mane pasitiko Ally. Mestelėjau galva, parodydama jai, jog sektų mane. Kai atsidūrėme kabinete nusiėmiau šaltumo kauką ir mano veidą papuošė šypsena.

-Žinai, man kartais atrodo, jog tavęs visai nepažįstu.- suprunkštė Ally.

Pakėliau antakius ir sukrizenau. Apsisukusi aplink ašį akimis perlėkiau per kabinetą.

-O man atrodo, jog čia reikia renovacijos.- sukikenau.- Paprašyk vinukų ir plaktuko.

Kai Ally grįžo su įrankiais aš priėjau prie kampe stovėjusios tašės ir išsiėmiau savo didžiausius ginklus.

-Čia tavo?- Ally prisimerkė.

-Tai ne žinot vašito vazono.- pavarčiau akis rodydama į vazoną su orchidėja.

Išsitraukusi iš stalčiaus pieštuką pridėjau G3SG1 ginklą prie sienos. Padėjusi taškelius aplinkui patraukiau ir sukaliau ties taškiukais vinis. Taip, galima pasakyt, jog rėmas padarytas. Taip padariusi su dar penkiais ginklais iškabinau sieną visokiais šautuvais. Pasilikusi atsargai stalčiuose du delninius ginklus pradėjau tyrinėti kas per dokumentai sudėti. Ištraukusi didelę krūvą mostelėjau Ally prieiti.

-Kas susiję su mūsų gaują mesk į vieną krūvą, su kita į atskirą ir žodžiu rušiuojam gaujomis.- viską paaiškinau.

Ally linktelėjusi pasigriebė pirmą pasitaikiusį dokumentą ir subliuško vienoje iš kėdžių. Sukritau savo juodos odos kėdėje ir pradėjau rūšiuoti. Pirmas kuris buvo pasitaikęs atrodė kažkas panašaus į tai:

Vardas: Marshal
Pavardė: Marthers
Slapyvardis:Iltis
Prigimtis: Vampyras
Gimimo metai: 1560-03-23
Gauja:Raudonieji plėšikai
Tėvai:...

Prunkštelėjau.

-Žiūrėk ką radau.- pamojavau dokumentais prie Ally.

Ji pakėlė galvą ir sugavusi mano ranką išplėšė lapus. Jos akys greitai prabėgo per tekstą.

-Štai kur jis man matytas.- suurzgė Ally.

Pakėliau antakį ir pasiėmiau kitą dokumentą. Taip mes su Ally prarušiavom visus dokumentus per kokias 2 valandas su viršum. Kai baigėm aš tvarkingai sudėjau viską atgal.