16.2 skyrius

3.5K 286 3
                                    

Pabudau iš miegų tik tada, kai kažkas mane papurtė. Mano širdis šoktelėjo per gerklę. Gerai, kad nebejaučiau pykinimo, kitu atveju, ne tik širdis būtų gerklėje.

Netikėtai kažkas staigiai nutraukė nuo mano galvos medžiaginį maišą. Prisimerkiau raukydamasi, kai mane pasitiko ryški šviesa.

-Jau pabudo mūsų spindulėlis,- nusijuokė kažkas šaižiai. Raukydamasi kraipiau galvą, tačiau tada suvokiau, kad esu pririšta prie kėdės. Mano rankos buvo surištos man už nugaros, o kita virvė veržė liemenį. Nejučia mane aplankė deja vu jausmas. O tada mane apėmė panika. Kūnas atšalo, tačiau tuo pačiu mane išpylė ir prakaitas.

-Man atrodo, kad kiek per daug įpylei jai raminamųjų,- pasišaipė vienas vyrukas. Jis atsistojo priešais mane, o kai pasukau galvą išvydau ir kitą. Tai buvo tas barmenas iš klubo. Šviesūs visiškai trumpai kirpti plaukai, simpatiško veido, kuris visiems patinka. Užsinorėjau vožti jam tiesiai į marmūzę. Per tą niekšą galėjau numirti. Net jei ir išgyvenau, dabar jaučiausi išsekusi lyg visą naktį būčiau bėgusi maratoną. Ir dar, kad nebūtų per mažą, mane pagrobė be jokios priežasties. Nesuprantu, kodėl kitiems atrodė, kad esu kažkoks visų įvykių galutinis taškas.

Nejučia vyras, kuris stovėjo priešais mane, atsikrenkštė ir išspjovė ant grindų savo skreplius. Susiviepiau nusukdama akis. Tuo tarpu mane patraukė vyriškio gąsdinanti išvaizda. Jo kakta ir kairysis skruostas buvo išpuošti tatuiruotėmis. Nosis kreiva, tarsi sulaužyta ir neatitaisyta. Nestokojo raumenų, bet buvo apkūnus ir gan žemas.

Kol tatuiruotasis tingiai sukryžiavęs rankas ant krūtinės saugojo mane, staiga išgirdau balsus, sklindančius iš koridoriaus, esančio man iš šono. Durys buvo pravertos, tad tolumoje galėjau įžvelgti žmones.

-Ar tai ji?- paklausė vyras artėjantis prie mūsų.

Suklususi įbedžiau akis į jį. Nustėrau suvokusi, kad tai Kloveros tėvas. Prisiminiau šį kostiumuotą vyriškį iš klubo, kai Reidas ėjo susitikti su Maklou tiekėju.

-Taip,- linktelėjo barmenas.- Ji buvo su tuo vaikinu, kuris dirba Maklou.

-Vadinasi, Salesas bus patenkintas,- paskubomis ištarė Kloveros tėvas ir išsitraukęs iš kišenės servetėlę nusivalė kaktą, ant kurios blizgėjo prakaitas. Rodos, jis tikrai jaudinosi. Vyras man priminė prisidirbusį politiką.

Tačiau kad ir kaip prasikaltęs Kloveros tėvas, mane suėmė drebulys, kai išgirdau vardą vyro, kuris mane pašovė ir kurį Reidas norėjo įkišti už grotų.

-Na, tai gal pasakysi kokią pasalą rengi?-pakreipė galvą tatuiruotasis.

Suraukdama antakius nurijau seiles. Reido priedanga tikriausiai sugriuvo. Salesas galbūt išskundė jį Maklou ir dabar jie naudojasi manimi, kad galėtų išpešti informaciją.

-Nesuprantu, apie ką kalbate,- atsargiai ištariau. Tik po kelių sekundžių suvokiau, kaip mandagiai tai nuskambėjo.

Visgi mano mandagumas nebuvo įvertintas. Tatuiruotasis staigiai prikišo savo veidą prie manojo ir pavertė kėdę atgal. Įtempiau raumenis tarsi tai padėtų išsilaikyti.

-Buvai susitikusi su krovinių tarpininku ir papirkai jį, kad Maklou negautų savo siuntos,- išrėžė jis.- Jau ilgai kliudai jo verslui, bet šįkart Maklou trūko kantrybė.

Akimirksniu mano išgąstis nuslūgo. Jie turėjo omenyje Greten. Tai ne aš prisidirbau, o ta pasiutusi mergina.

Žinoma, nors man palengvėjo, kad jie pagrobė mane per klaidą, negalėjau visiškai atsipalaiduoti. Jie juk nieko nežinojo apie Greten ir šiuo metu tai aš buvau jų akiratyje.

Jis ir aš. Tai neįmanomaWhere stories live. Discover now