Harry P.O.V.
Kur, po galais, ji yra? Apėjau visus kambarius dukart, ieškodamas jos, bet niekur neradau ir pradėjau nerimauti, kad ji išejo. Bet, kaip, po velnių, ji grįžtų namo? Galbūt, ji galėtų susirasti taxi ir paprašyti, kad ją nuvežtų į Edinburg? Ne. O, Dieve, prašau pasakykit, kad ji nepadarė to?! Negalėčiau gyventi, žinodamas, kad ji pabgėo dėl manęs. Nekęsčiau savęs už tai, kad suteikiau jai tiek daug skausmo..
-Gerai, kas tau yra?-išgirdau balsą, už savęs ir atsisukau, išvysdamas Danielle's susirūpinusias akis. Šyptelėjau jai, pasikasydamas pakaušį. Turėčiau papasakoti jai ar ne? Ji palaikys Saros ar mano pusę? Mano manymu, ji bus Saros pusėje, bet žinau, kad galiu pasitikėti Danielle.
-Tai dėl Saros,-tariau ir ji linktelėjo, parodydama, kad tęsčiau.-Mes prieš tai kalbėjomės ir ji pradėjo šaukti, galvodama, kad naudojuosi ja, tada ji pabėgo ir aš supratau... kad myliu ją, ir dabar nebegaliu jos rasti, norėdamas pasakyti kiek daug ji reiškia man.
-Tu myli ją?!-Danielle suspiegė, jos akys išsiplėtė. Nusišypsojau, linktelėdamas. Ji suplojo rankomis, vėl sukikendama. Keli žmonės atsisuko į mus, keistai pasižiurėdami, o aš tiesiog pavarčiau akimis, kai stebėjau, kaip Danielle šokineja aplink lyg begalvis viščiukas.
-Danielle, nusiramink!-tariau ir ji linktelėjo, paimdama mano ranka į savo ir pradėdama tempti mane nuo minios. Ji vedė mane prie vaisių stalo, kur Perrie Zayn šnekėjosi ir jie keistai žvilgtelėjo į mus, kai Daniellei tempiant mane, artėjom.
-Sveiki, bičiuliai!-Danielle sucypė, o Zayn ir Perrie pažvelgė vienas į kitą.-Spėkit, ką Harry ką tik man pasakė?!
-Ką?-Perrie paklausė, staiga susidomėjusi.
-Nieko, nieko!-tariau, o Zayn pakėlė antakį.-Kuris nors iš jūsų matėt Sarą?
-Yeah, buvau su ja tualete, prieš kokias penkias minutes. Manau ji vis dar ten. Ji sakė, kad nori pabūti viena,-Perrie ištarė ir aš linktelėjau, žvelgdamas žemėn. Ji turbūt vis dar sutrikusi, dėl mūsų pokalbio prieš tai. Puiku, šį kart tikrai susimoviau.
-Galėtum patikrinti ar ji ten? Tai svarbu,-paprašiau ir ji susiraukė.
-Harry, kas tokio svarbaus?-Zayn paklausė. Šyptelėjau, ruošdamasis viską papasakoti, bet Danielle vėl sucypė, sugadindama akimirką.
-Jis myli Sarą!-ji išpliurpė, o Perrie ir Zayn akys išsiplėtė ir jie stebėjo mane, laukdami kol patvirtinsiu. Šyptelėjau ir linktelėjau.
-Tai tiesa. Man reikia surasti ją, kad galėčiau pa...-pradėjau, bet Zayn pradėjo juoktis kartu su Perrie ir Danielle.
-Tai dėl tavo maitinimosi laiko!-jis tarė ir aš pavarčiau akimis. Perrie staiga suėme mano ranką, šokinėdama ir vesdama link tualeto. Tuo metu, kai priėjome tualetą, ji nustojo juoktis ir jos lūpose pasirodė maža šypsenėlė. Kodėl visi tokie laimingi, dėl to, kad myliu Sarą? Turiu omenyje, dėl ko turėčiau jos nemylėti?
-Palauk čia,-Perrie įspėjo, paleisdama mano ranką ir eidama į tualetą.
-Net nesiruošiau eiti paskui tave,-tariau. Išgirdau kaip ji nusijuokia tualete.
-Žinoma, Harry, žinoma,-tarė, o aš pavarčiau akimis. Laukiau keletą minučių, kol Perrie išėjo, susirūpinusia veido mina. Ji liūdnai papurtė galvą.
-Jos nėra,-tai viskas ką ji pasakė, aš atsijungiau, bėgiodamas aplink kambarį, šaukdamas jos vardą lyg beprotis. Pradėjau bėgti laiptais viršun, kur buvau prieš tai ją nusivedęs, bet išgirdau kažką glamonėjantis... ir... haha, darant kitus linksmus reikalus. Šiek tiek nustebau, kai išgirdau Louis dejuojant Eleanor vardą ir pavartęs akimis, atsistojau prieš duris. Trenkiau kumščiu į medieną ir išgirdau, kaip Eleanor nustebusi, suklykia. Oh,yeah, nutraukiau jų mylėjimasį!
-Hey, judu, užteks glamonėtis! Rimtai, baikit glamonėtis! Man reikia jūsų pagalbos, ieškant Saros!-suklykiau pro duris, išgirsdamas, kaip Louis kitoje pusėje sudejuoja.
-Harry... kodėl dabar?-aikčiojo, o Eleanor atsiduso.
-Nes man reikia pasakyti, kad myliu ją!-tariau ir išgirdau juos džiūgaujant. Keletą sekundžių ten vyko sumaištis ir šurmulys, kol durys atsidarė ir gerokai susijaudinęs Louis, iškišo galvą pro duris, jo plaukai atrodė taip, lyg jis buvo velkamas atbulomis per krūmus. Taigi, jiedu buvo rimtai užsiėmę.
-Heeeeeeeeey!-tariau lėtai, išsišiepdamas ir mirktelėdamas jam, o jis piktai pažvelgė į mane.
-Harry, geriau tai nebūtų pokštas arba aš...-Louis pradėjo, bet aš jį nutraukiau. Jis rimtai galvoja, kad juokauju?
-Tu tikrai manai, kad galėčiau juokauti dėl meilės Sarai? Louis, man tikrai reikia jūsų pagalbos. Aš negaliu jos rasti,-paaiškinau, nerimas girdėjosi mano balse ir Louis linktelėjo. Ranka perbraukė plaukus ir dar kart linktelėjo.
-Duok penkis,-ištarė, vėl nueidamas į kambarį ir uždarydamas duris už savęs.
-Louis, galiu užeiti?-paklausiau, o jis sudejavo.
-Galėtum man leisti apsimauti 'sušiktus' drabužius?!-sušuko ir Eleanor nusijuokė
-Paskubėk, susitiksime apačoje!-tariau ir jis vėl sudejavo, pradėdamas glamonėti Eleanor. Pavarčiau akimis, nulipdamas laiptais. Kai tik nušokau nuo paskutinio laiptelio, pajaučiau, kad ant kažko užkritau.
-Harry! Kas per velnias?!-Liam sušuko po manimi. Nusišypsojau jam ir jaučiau, kaip mane pakelia ant kojų. Zayn paleido mane, šypsodamasis, o Perrie kikeno šalia jo. Danielle taip pat buvo su jais ir ji pritūpė prie Liam, padėdama atsistoti. Jis akimirką piktai žvilgtelėjo į mane, po to išvysdamas už manęs Louis ir Eleanor, kurie atrodė šiek tiek susijaudinę ir pavargę. Jie nusišypsojo mums, o Danielle pakėlė antakį.
-Sveiki,-Louis nerūpestingai pasisveikino ir aš išsišiepiau. Niall su Riona bėgo link mūsų, su maža šypsenėle veide.
-Taigiiii... pasakei jau Sarai?-Niall paklausė, trinktelėdamas su alkune. Papurčiau galvą, o jis patempė lūpą.
-Nerandu jos, Niall,-paaiškinau ir jis susiraukė.
-Tai tada kur ji, po galais?-paklausė, o aš trūktelėjau pečiais. Jei atvirai, nežinau kur ji, bet negalėtų būti toli, ji... Staiga pajaučiau, kaip susuka skrandį ir mano gerklė tampa skausminga ir sausa. Pažvelgiau į visus vaikinus ir jų akys pradėjo spindėti, kai kvapas pasiekė ir juos. Nuostabu. Kraujas. Kažkas kraujavo, ir stipriai, mes galime užuosti ir tai netoli.
-Niall! Tavo akys!-Riona staiga aiktelėjo, o jis šyptelėjo.
-Tai tik šviesa, princese,-jis paaiškino ir ji linktelėjo, pakšteledama į lūpas. Jie vienas kitam nusišypsojo ir galėjau įžvelgti meilę ir aistrą jų akyse. Idomu, kiek laiko jie susitikinėja?
-Riona, susipažink su Danielle, Eleanor ir Perrie,-Niall greitai ištarė, rodydamas į merginas, kurios supratusios, kad kažkas netaip, šypsojosi Rionai, eidamos link jos.
-Hey!-Danielle džiugiai pasisveikino, mojuodama Rionai.
-Nagi, jau per daug vaikinų, mes galime tave parvesti!-Eleanor nusijuokė ir visos trys, ją nusivedė, bet po to Perrie pribėgo prie mūsų su susirūpinusia veido mina. Merginos visada suprasdavo, kad kažkas blogai.
-Kas tai? Kraujas?-ji paklausė ir mes visi linktelėjome.
-Yeah, netoli. Mums reikia patikrinti tai. Kažkas negerai ir... o, Dieve,-Liam staiga ištarė, uostydamas orą. Mes visi jį stebėjome. Kas blogai? Ka jis užuodė?
-Liam, kas yra?!-šaukiau. Jis pažvelgė žemėn, po to pažiūrėjo į mus liūdnomis ir susirūpinusiomis akimis.
-Sara...
Turbūt aš per gera, kai į dieną įkeliu po 5 dalis ar kiek ten :D ir tai ne tik šitos istorijos ;))