Bad Blood

32 Dalis

Dalis gali būti šiek tiek nuobodoka! Nepykit xx

Saros P.O.V 32 dalis
-Ne! Žinau, kad kilimas turi būti čia! - Louis sudejavo Liam. Jiedu pešėsi dėl didžiulio, kreminio, pūkuoto kilimo, kurį rado kažkur tarp dėžių (jos buvo perkeltos į laisvą kambarį), ginčijosi, kur jis turėjo būti.
-Ne! Jis negali ten būti, nes jį kliudys durys, kai jas kas nors jas atvers! Čia jį padėti būtų žymiai geriau, patikėk manim, - Liam pareiškė savo nuomonę ir Louis nervingai persibraukė ranka savo plaukus. Ši porelė kivirčijosi jau gana ilgai, kol aš, Zayn ir Niall sėdėjome ant krėslo, žaisdami „Aš matau". Kadangi nelabai buvo ką daugiau veikti, kai tie du pešėsi dėl kažkokio kilimo. Nei vienas iš jų nepaklausė mano nuomonės!
-Ne, jis bus čia! - Louis vėl aimanavo.
-Aš matau savo maža akele... - pradėjo Niall ir aš išsišiepiau. - kažką, prasidedantį raide...K, - galiausiai tarė jis.
-Kilimas, - mudu su Zayn sušukome vienu metu. Daiktų, kuriuos galėtume atspėti, beveik nebeliko. Vaikinai jau parnešė daugumą daiktų, kuriuos žadėjo parnešti, o tai buvo komoda, apie kurią man šnekėjo Harry, visi mano drabužiai, smulkmenėlės, užuolaidos ir, be abejo, kilimas.
-Aha, - atsiduso Niall, aiškiai nuobodžiaujantis. Jis atsisėdo ant krėslo atramos rankoms, uždėdamas savo kojas ant manųjų. Mes sėdėjome labai nepatogioje pozicijoje: Zayn sėdėjo ant pačio fotelio, aš šalia jo, padėjusi kojas ant jo, o dabar dar Niall supainiojo mūsų kojas su savosiomis.
-Ne! - numykė Liam ir nutempė kilimą per grindis į vidurį kambario. Louis žaibo greičiu atsirado priešais jį, griebdamas kilimą iš Liam gniaužtų, o jau po kelių sekundžių jiedu grūmėsi ant to pačio kilimo, sukriokdami kaskart, kai vienam iš jų kitas suduodavo į kurią nors kūno vietą.
Aš tiesiog pakėliau akis į Niall ir pastebėjau jo šypseną, kai jis žaismingai pavartė akis.
-Ir didysis Tommo Tomlinson užlenkia Payne galvą, suveldamas plaukus ir spjaudamas į veidą, - pradėjo komentuoti mūšį Zayn ir Niall nusijuokė.
-Ei, žiūrėkit! Payne apverčia didįjį Tommo, trenkdamas jo galvą ant kilimo, dėl kurio jie lyg kvailiai ginčijosi pastarąjį laiką, - nusijuokė Niall, o paskui jį ir aš.
-A-amžinai jaunas! - vos ištarė Louis, kai Liam ranka uždengė jo veidą. Dėkui Dievui, jie kovėsi tik žaisdami, nes jei tai būtų tikra, tuomet viskas išeitų iš kontrolės ir-
-Harry grįžo... Oh, - nutraukė mano mintis Zayn. Tomlinson ir Payne nustojo muštis ir atsileido ant grindų stipriai šnopuodami. Jiedu nusijuokė vienas kitam ir Liam pašoko nuo grindų, tuo pačiu pakeldamas ir Louis ir jie pažvelgė į mus tris... sunerimusiu žvilgsniu..?
-Tu taip pat tai užuodi? - paklausė Niall ir tie du įtraukė kambario oro ir linktelėjo. Man buvo smalsu, tad taip pat pauodžiau orą. Er, nieko keisto neužuodžiu...
-Sara, tu negali užuoti taip kaip mes, - nusijuokė Louis ir aš paraudonavau. Ak, taip. Vampyrai, Sara, vampyrai! Staiga pasijaučiau taip kvailai.
-Oh, - išsireiškiau ir jie visi prasijuokė. Niall ir Zayn nušoko nuo krėslo ir jie pajudėjo link durų. Nusprendžiau eiti paskui juos, mąstydama, kodėl vaikinai iškart pasidarė tokie nervingi išgirdę, kad Harry grįžo. Ką jis darė, jei jie užuodė kažką keisto..?
-Palaukit manęs! - pašaukiau ir paskubomis išbėgau pro duris ir nulipau laiptais, kur visa grupelė jau buvo nusileidusi. Jie stovėjo prie durų, pro kurias ką tik įėjo Harry, tempdamas paskui save milžinišką, sunkiai atrodančią dėžę. Man sustojus už Liam, jis pažvelgė žemyn į mane ir apsuko savo ranką aplink mano pečius ir prisitraukė arčiau savęs.
-Kur tu, po velnių, buvai? - Zayn paklausė Harry. Harry peržvelgė kiekvieną iš vaikinų ir tuomet, galiausiai, mane, o aš tik nuelidau akis į savo rankas ir pradėjau žaisti nykščiais. Nebenorėjau daugiau žiūrėti jam į akis taip, kaip ankščiau. Jam atsakiau bučiniu tik todėl, kad man jo buvo truputėlį gaila, ir tada viskas peržengė ribas...
-Buvau išvažiavęs pasiimti lovos, - tarė Harry uždarydamas duris ir atremdamas didžiulę dėžę prie sienos. Jis nusivilko savo striukę ir pakabino ant dėžės viršaus. Aiktelėjau pamačiusi kraujo dėmę ant jo marškinėlių. Ką jis veikė??
-Ir tu pusę valandos vadini dešimčia minučių? - nervingai pasiteiravo Louis, žvelgdamas ten pat, kur ir aš.
-Harry... - net nesusivokiau, kad ištariau jo vardą, kol visi neatsisuko į mane. Pradėjusi rausti žiūrėjau tiesiai Harry į akis. Jis atrodė šokiruotas, kad su juo šnekėjausi.
-Ką tu padarei? - sukuždėjau.
-Kur kava? - staigiai mane pertraukė Louis, neduodamas Harry atsakyti į klausimą. - Mums reikia mūsų rytinių gėrimų!
-Na, aš buvau truputėlį užsiėmęs savo rytiniu gėrimu, Lou, - Harry sušnypštė ir aš suklapsėjau blakstienomis. Kas įslinko į jo kelnes ir mirė? Kodėl jis tai padarė po to, kai pasinaudojo manimi? Aš jau sutikau būti jo donoru, tad kodėl jis išėjo ir sužeidė kažką kitą?
-Ką tu padarei? - pakartojau klausimą keldama balsą. Harry pažvelgė į mane patamsėjusiomis akimis.
-Pasimaitinau mergina, vardu Sofi. Ji buvo suknistai fantastiškai skani! - suriko Harry prieš užbildėdamas laiptais į savo kambarį.
-Ačiū už sušiktą lovą! - piktai šaukiau jam į antrą aukštą. Kas per lepšis!
-Nėr už ką! - atsakė jis man taip pat, kaip ir aš.
-Sara, nusiramink, - Liam tarė man masažuodamas pečius. Pajaučiau ašarą nutekant mano kaklu. Kaip jis taip galėjo pasielgti?
-Jis prieisiekė nieko daugiau nebesužeisti. Sakiau, kad jis gali naudotis manimi, - sušnirpščiojau ir Liam mane apkabino. Aš apglėbiau jo liemenį rankomis ir visai netrukus pajaučiau, kaip kiti du vaikinai taip pat mudu apsikabino. Grupinis (jokių gauruotų minčių) apsikabinimas!
-Nesijaudink, Sara. Jis tuoj nurims, tiesiog reikia palaukti, - guodė mane Louis.
-Tikiuosi, - tyliai atsakiau.
***
Harry P.O.V
Iš pykčio per kambarį mečiau stalą.
Kaip aš galėjau šitaip sau leisti nebekontroliuoti savęs? Aš puikiai laikiausi, visi taip laikėmės, bet neeee, man tiesiog būtinai reikėjo viską šitaip sušikti!
Aš ką tik nužudžiau merginą...
Per plaukus perbraukiau ranka ir sunkiai atsidusau. Šiuo metu nebegalėjau nieko suvokti. Neišmaniau, kas buvo blogai man, kas buvo blogai su Saros jausmais, ir kodėl viskas atrodė taip suknistai... mano dėka. Kodėl aš?!
Kas man NEGERAI?