75 Dalis

559 48 8
                                    

Pasileiskit muziką :)

Harry P.O.V.

-Harry!-Louis staiga aiktelėjo. Per ašaras pažvelgiau į jį, o visi vaikinai stovėjo išplėtę akis, stebėdami mane Sarą ir mane. Susiraukęs, nusekiau jų žvilgsnį, žvelgdamas į Sarą. Mano akys išsiplėtė. Jos pirštai trūkčiojo. Ji judėjo. Ji gyva! Kaip tai įmanoma?! Prieš kelias minutes jos širdis neplakė! Jezau Kristau, tai stebuklas! Galbūt jos širdis plakė per tyliai, tad per Adrianos ir vaikinu kovas ir dejones negalėjau išgirsti?
-O, Dieve mano, Sara!-sušnibždėjau prisitraukdamas ją arčiau, o ašaros riedėjo iš laimės. Ji negarsiai sudejavo ir aš pakėliau ją ant rankų. Pastebėjau, kaip vaikinai šypsosi man, šluostydamiesi ašaras.
-Pasakykit jiems, kad išėjau, nes blogai pasijaučiau,-tariau vaikinams ir jie visi linktelėjo. Linktelėjau jiems atgal ir atsistojau, išbėgdamas iš gatvelės, nuo siaubingų įvykių šį vakarą, taip greitai, kiek tik kojos nešė. Nevažiavau su automobiliu, nes žinau , kad galiu bėgti greičiau, nei bet kokia mašina. Išbėgau iš automobilių stovėjimo aikštelės į pilnas Londono gatves, vengdamas automobilių ir pėsčiųjų ir laikydamas Sarą prie savo krūtinės. Ji vėl sudejavo, pavartydama akis, net ir per akių vokus.
-Lik su manimi, Sara, padėsiu tau,-tariau jai, išvengdamas dviaukščio autobuso važiuojančio link mūsų. Ji tyliai sudejavo, lėtai pridėdama ranką prie kaklo.-Prispausk tai, babe.
-Harry...-lėtai ištarė ir susiraukė. Prisitraukiau ją arčiau, atsidusdamas iš palengvėjimo, kai supratau, kad jau stoviu prie durų. Atitariau duris, turbūt sulaužydamas spyną, bet man nerūpi. Visų pirmą, turiu jai padėti. Spirdamas, uždariau duris po savęs ir bėgau į svetainę. Atsargiai paguldžiau Sarą ant sofos, įsitikindamas, kad jai neskauda ir nenuleisdamas žvilgsnio nuo žaizdos ant jos kaklo. Ji krūptelėjo, kai atsigulė ant pagalvės ir pastebėjau, kaip jos akys atsimerkia.
-Oh, Sara, ačiū Dievui!-ištariau, glostydamas jos plaukus. Pasukau jos galvą į šoną, apžiūrėdamas jos žaizdą ir susiraukiau. Tai atrodė dar blogiau nei ankščiau...
-Tai... skauda,-ji tyliai sudejavo, o aš linktelėjau, vėl prisitraukdamas riešą prie burnos. Įkandau į odą, padarydamas dar vieną žaizdą ir pridėjau jai prie burnos. Ji susiraukė, vėl užsimerkdama ir nusukdama galvą.
-Ne...-ji sudejavo.
-Sara, gerk tai arba mirsi!-tariau jai, vėl atsukdamas jos galvą prie savo riešo. Ji papurtė galvą ir suėmė mano ranką.
-Ne!-ji garsiau ištarė, o aš suurzgiau. Ji tokia užsispyrusi, bet tikrai ne laikas jai taip elgtis. Pirštais suėmiau jos smakrą ir prikišau riešą prie jos burnos. Ji nesipriešino, bet ir atsisakė nuryti.
-Sara, prašau?! Nenoriu, kad mirtum ir jokie daktarai neišgelbės tavęs!-sušaukiau ir dar kartą mano žalios akys sutiko jos rudas. Ji atsiduso ir nurijo. Atsidusau, nusiramindamas, kai pamačiau, kad jos žaizda gyja.
-Gera mergaitė, taip ir toliau,-raginau ją, o ji linktelėjo, šiek tiek daugiau išgerdama. Vėl pažvelgiau į jos kaklą, žaizda puikiai gijo ir nusišypsojau. Jai viskas gerai! Jai viskas bus puiku. Atitraukiau riešą nuo jos burnos ir žvilgtelėjau į ją. Jos veidas atgavo spalvą ir širdies plakimas grįžo į normalų. Ačiū Dievui.
-Sara....-sušnibždėjau, nusišypsodamas, kai ji vėl stebėjo mane. Nustebau, kai ji pridėjo ranka prie mano veido, perbraukdama per skruostą. Jos akys keliavo nuo mano akių iki lūpų ir nusišypsojo man.
-Harry,-tarė, ašaros kaupėsi jos akyse. Padėjau jai atsisėsti ir prisitraukiau prie savęs, stipriai ją apkabindamas. Ji apsivijo rankomis mano kaklą, verkdama man į petį.
-Viskas gerai, Sara, visas...
-Atsiprašau, Harry! Niekada neturėjau tau pasakyti tokių dalykų! Aš buvau tiesiog n-nusiminusi ir pikta, bet niekada neturėjau to omenyje, aš labai atsiprašau!-ji verkė, o aš ramindamas, glosčiau jos nugarą. Sukikenau, su kita ranka glostydamas jos plaukus.
-Viskas gerai, Sara. Žinau, kad tu buvai nusiminusi, bet prisiekiu tau, niekada, jokiu būdu negalėčiau tavimi naudotis,-tariau ir ji vėl pravirko, tvirčiau mane apkabindama. Ji sukikeno, lėtai nuo manęs atsitraukdama. Ji žvelgė man į akis, nuo kaklo rankas panerdama į mano garbanas. Ji pradėjo žaisti su viena iš jų prie mano sprando, o aš jai nusišypsojau. Jai viskas puiku. Jai viskas bus gerai.

Panoooss, kurios komentavo po ana istorijos dalimi, šią istoriją įkėliau tik dėl jūsų :))

Bad BloodWhere stories live. Discover now