Bad Blood

63 Dalis

Saros P.O.V.

- Sara?-Liam kreipėsi, pagaliau nutraukdamas tylą. Lėtai pakėliau akis, sutikdama jo žvilgsnį.
-Mm?
-Tau viskas gerai? Nuo trečiadienio tu elgiesi... kitaip.-pareiškė ir aš linktelėjau žiūrėdama žemėn. Aš norėjau jam viską papasakoti, tikrai norėjau, bet bijojau ką jis pasakys. Jis tiesiog pradėtu kalbėti apie ryšį tarp Harry ir manęs, dalykus apie kuriuos jau žinojau, dalykus dėl kurių nei Harry, nei aš nebuvome įsitikinę...
-Yeah, man viskas gerai,-tariau, vėl žiūrėdama žemėn.
-Meluoji,-pakėliau akis vėl sutikdama jo žvilgsnį, nors jis ir nieko nedavė. Jis tiesiog stovėjo su 'poker face' ir aš atsidusau.
-Sapnavau keistą sapną... ir tiesiog negaliu nustot apie tai galvoti,-prisipažinau, po mažos tylos. Liam linktelėjo, parodydamas, kad tęsčiau.-Ir aš tiesiog jaučiuos nervinga prie visų, nes vis dar apie tai galvoju.
-Gerai,-tarė, linksėdamas, jo rudos akys buvo pilnos sumaišties. Aš tikrai tikiuos, kad jis neplėtos šios temos, nes po sumišimo, kuris atėjo kai viską papasakojau Harry, būtų taip pat blogai, jei papasakočiau Liam. Neskaitant to, kad kiti vaikinai taip pat name ir su savo puikia klausa jie išgirstų ką sakau. Tai būtų dar blogiau nei pasakyti tik Harry ir Liam. O, Dieve mano!
-Tu nepasakosi man, tiesa?-paklausė Liam, pradėdamas garbanoti plaukus ant šono, jo vėsiai odai susimaišant su suktukų šiluma.. Pažvelgiau į jį papurtydama galvą. Jis supratingai linktelėjo, prikąsdamas lūpą.
-Atsiprašau, bet ne,-tariau garsiai ir jis vėl linktelėjo.
-Viskas gerai, Sara, tavo pasirinkimas, kam pasakoti, o kam ne,-tarė.-Mes nieko nepadarėme, tiesa?
-Ką? Ne! Ne, vaikinai, jūs puikūs, tiesiog šiek tiek išsigandau dėl sapno, tai viskas,-tariau ir jis man šyptelėjo. Wow. Liam Payne garbanojo mano plaukus ir man šypsojosi... Ahhhhh... Ne fangirl'ink. Daugiau nebe... tu gyveni su jais pakankamai ilgai ir tu turi išlikti rami, kaip tik Directionier'ei įmanoma! Arrgh...
-Yeah,-jis sukikeno. Jis apėjo aplink, taigi stovėjo tiesiai prieš mane, pradėdamas garbanoti mano kirpčiukus priekyje. Stebėjau, kaip atšokinėjo garbanos, kai jis paleisdavo iš suktukų ir šyptelėjau. Niekada nesitikėjau, kad vaikinas gali būti toks geras šitoje srityje, nebent jis būtų kirpėjas... kuris Liam tikrai nebuvo.
-Ir...baigta!-tarė, stovėdamas ir paduodamas man suktukus. Paėmiau juos iš jo ir nusišypsojau savo atvaizdui. Wow, aš tikrai gerai atrodžiau. Per gerai, kaip man, nes buvau tikrai neišvaizdi.
-Wow, man tai patinka! Ačiū, Liam!-tariau, apsisukdama ir jį apkabindama, šiek tiek dvejojau, bet nuraminau save, prisimindama, kad Liam niekada nenuskriaustų manųs. Apsivijau jį rankomis ir jis apsivijo mane, prisitraukdamas prie savo raumeningo kūno.
-Prašom,-tarė suimdamas mano pečius. Jis peržvelgė mane nuo viršaus iki apačios ir aš išraudau. O Dieve, nusiramink, Sara! Dar daugiau išraudau kai prisiminiau, kad suknelė be petnešėlių... Dieve.
-Nuostabiai atrodai,-tarė, o aš nusišypsojau. Jis apsuko mane kartą, pabučiuodamas mano viršugalvį.
-Ačiū,-tariau žaisdama su viena iš savo garbanų ir žavėdamasi jomis.
-Kada išmokai naudotis suktukais?-paklausiau ir jis man nusišypsojo.
-Aš naudojau tai savo seserims,-tarė plačiau šypsodamasis.-Kai mes buvome jaunesni, kai aš jau galėjau išlaikyti porą suktukų, žaisdavau su jų plaukais. Bet jos nebūdavo labai patenkintos, kai nudegindavau jų plaukus.
-Aw, tai miela,-tariau, po to save sustabdydama. Jis vėl nusišypsojo, ištraukdamas suktukus iš rozetės ir juos suvyniodamas. Linktelėjau, paimdama suktukus iš jo ir įdėdama giliai į vieną iš stalčių.-Turiu omenyje, kad darei tai savo seserims, ne tai, kad deginai jų plaukus!-jis sukikeno.
-Ačiū,-tarė paimdamas mano ranką į savąją. Įsikibau jam į paranką ir kartu išėjom iš kambario, išjungdami šviesą ir uždarydami duris po savęs. Lipome laiptais, juokdamiesi su Liam iš to, kai kažkada su alkūne trenkiau Niall ir Harry į tarpukojį. Ta naktis man buvo tikrai siaubinga! Vien apie tai galvojimas gąsdina mane! Žmogau... Kai su Liam įėjome į svetainę, mano akys išsiplėtė. Niekada nemačiau vaikinų atrodant taip puošniai. Visi vilkėjo nepriekaištingą juodą kostiumą su juodu kaklaraiščiu ir juodais blizgančiais batais, visai kaip Liam. Pamačiau Louis vargstant su kaklaraiščiu, jis bandė mažąją pusę užkišti už didžiosios. Jis sudejavo ir sulaikęs kvapą, iš pykčio murmėjo kažkokius žodžius ,o aš sukikenau. Visi vaikinai atsisuko į mane. Pastebėjau, kad niekur nebuvo matyti Harry...
-Wow, Sara, tai tu?-Niall aiktelėjo, prišokdamas ir mane apkabindamas. Truputį įsitempiau, bet taip pat jį apkabinau. Liam buvo čia, tad galėjau pasitikėti, kad jis mane saugos, ir Harry, kad ir kur jis po velnių būtų...
-Er, yeah?-tariau, bet tai nuskambėjo labiau, kaip klausimas. Jis sukikeno, pakeldamas mane. Kai jis nuleido mane ant kojų, Zayn apkabino mane, jo raumeningos rankos apsivijo mano liemenį. Truputį sukikenau ir jis nuleido mane ant kojų.
-Judėkit, kalės!-girdėjau sušunkat Louis, ir Zayn pasitraukė į šoną, kai Louis 'atskrido' link manęs, išskiestomis rankomis. Jis apkabino mane BooBear apkabinimu ir pakėlęs, apsuko. BooBear hug. Aww.
-Nuostabiai atrodai!-nusijuokė ir aš išraudau. Jis nuleido mane ant žemės ir vėl pradėjo krapštytis su kaklaraiščiu, sudejuodamas, kai jis atšoko į tą pačią poziciją kaip ankščiau. Jis pavartė akimis, šyptelėdamas. Negalėjau padėt, bet išraudau kai jų visų akys spoksojo į mane.
-Tavo metų vyras turėtų mokėti užsidėti kaklaraištį,-nusijuokiau iš Louis, Niall taip pat.
-Vyras?-jis nusijuokė, patapšnodamas Louis per nugarą.-Šis vaikinas forever young!
-Ir nepamiršk to!-Louis nusijuokė, rodydamas į mane. Pavarčiau akimis ir linktelėjau, prisimindama, kad tai tiesa. Vampyrai nesensta...
-Jūs, vaikinai, taip atrodot tikrai puošniai,-tariau ir Louis pasipūtėliškai nusišypsojo. Niall pradėjo taisytis savo marškinių apykaklę, prikąsdamas lūpą. Aww, negi priverčiau jį jaustis nepatogiai, pasakydama, kad jis gerai atrodo? Jis turėtų džiaugtis, kad neišlaisvinau savo Directionier pusės, arba tai būtų daug žodžių tokių, kaip 'O, mano suknistas Dieve, Niall! Tu atrodai taip nuostabiai! Tik ir seilėkis!' tai būtų tikrai gėdinga, nemanot?
-Ačiū,-Liam tarė šalia manęs ir aš nusišypsojau. Tuo metu išgirdau, kaip už manęs ir vaikinų atsidaro svetaines durys ir aš atsisukau. Harry įėjo pro duris vilkėdamas puošnias, juodas kelnes. nublizgintus batus, baltus marškinius, kuriuos dengė švarkas - žinoma juodas. Vietoj kaklaraiščio jis turėjo peteliškę(varlytę), kurią prisitvirtino, eidamas link mūsų. Jis šyptelėjo, prieidamas arčiau ir jaučiau, kaip išraustu nuo jo žvilgsnio. Turėjau pripažinti... jis atrodė tikrai gerai. Jis patraukė savo garbanas nuo veido, atsistodamas prieš mus, jo akys nužiūrinėjo mane.
-Atrodo, šį vakarą ne vienas būsiu garbanotas,-nusijuokė, ant piršto sukdamas vieną iš mano garbanų. Zayn nurijo seiles ir Harry nusišypsojo dar kartą, po to atsitraukdamas ir žvelgdamas į vaikinus.
-Visi pasiruošę, eiti?-paklausė ir visi linktelėjo. Zayn greitai kažkam išsiuntė žinutę, prieš įsidėdamas telefoną į kišenę ir taip pat linktelėdamas.
-Ya,-tarė Liam, man nusišypsodamas.
-Aš sėdėsiu priekyje!-Louis sušuko, išbėgdamas pro duris ir Niall iš paskos.
-Ne, aš priekyje!
-Mano mašina!
-Velnias!
Sukikenau, kaip ir Liam su Zayn prieš įsėsdami, purtant galvas. Harry atsisuko į mane, ištiesdamas man ranką. Aš šyptelėjau ir suėmiau jo ranką. Jis prisitraukė mane arčiau.
-Sara, galiu su tavimi trumpam pakalbėt?-paklausė. Oh. Štai ir atėjo.
-Er, žinoma,-tariau.
-Gerai, taigi. Žinau, tau nepatogu dabar, bet paklausyk manęs. Neleisk tam kvailam sapnui, išgąsdint tavęs. Stebėjau tave prie vaikinų paskutines kelias dienas; tu buvai tikrai nervinga ir išsigandusi, bet galiu tau prisiekti, kad nei vienas iš mūsų nenuskriaus tavęs.-tarė Harry, jo smaragdinės akys šokinėjo, kai jis kalbėjo. Wow, jo akys tokios... žavios.
-Er, gerai,-sumurmėjau, nevisai kreipdama dėmesį į tai ką jis sakė. Jis man šyptelėjo ir pakštelėjo į skruostą. Sukikenau ir jis išvedė mus iš svetainės link paradinių durų. Jis padėjo užsidėti apsiaustą ir išėjome iš namo, prieš tai užrakindami duris. Ėjome link mašinos kur Niall sėdėjo priekyje, laukdamas mūsų. Louis turbūt leido Liam ir Zayn, važiuoti jo mašina.
-Niall, į galą, dabar!-Harry sušuko Niall, kuris papurtė galvą, šypsodamasis lyg idiotas. Harry piktai atsiduso, atsisukdamas į mane.
-Sekundę,-tarė ir aš prikandusi lūpą, linktelėjau. Ką jis planuoja daryti? Jis ėjo link keleivio pusės durelių ir atidaręs jas, pradėjo kalbėti su Niall. Jo šypsena dingo nuo veido, kai Harry toliau kalbėjo su juo ir Niall aiktelėjo, ir taip pat greit, kaip šviesos blyksnis, atsisėdo į galą. Harry pamojavo man ir aš linktelėjau, lėtai eidama link keleivio pusės.
-Ką tu jam pasakei?-paklausiau, žvilgtelėdama atgal į Niall, kuris man šyptelėjo, ranka perbraukdamas per plaukus. Uždariau dureles šalia savęs ir žvilgtelėjau į Harry kuris man šypsojosi.
-Kad daugiau niekada nieko nepirksiu iš Nando's,-Harry paaiškino ir aš nusijuokiau.
-Oh,-tariau, o Niall nusivaipė.
-Galbūt, tai juokinga tau, bet ne man, tai lyg gyventi be oro!-Niall įsižeidęs sušuko iš galo ir aš vėl nusijuokiau.
-Dramų karalienė,-Harry nusišaipė.