Bad Blood

68 Dalis

Saros P.O.V.

Lifto durys atsidarė ir Harry paėmęs mano ranką, išvedė iš lifto, jo veidas buvo rimtas, jokios šypsenos, tik... atsipalaidavęs ir natūralus. Nusišypsojau jam, kai jis vedė mane į gana tamsų kambarį. Harry paleido mano ranką ir stovėjau viena tamsoje, nerimaudama kur jis dingo.
-Harry?-kreipiausi. Lyg atsakas, šviesa įsijungė, apšviečiant kambarį prieš mano akis. Tai nebuvo paprastas kambarys, tai įrašų studija su maža būdele, ausinėmis, mikrofonais, instrumentais ir valdymo pulteliu(soundboard) aplink visą kambarį. Pastebėjau keletą įrašų kabančių ant sienos ir išsišiepiau pamačiusi vaikinus, du metus atgal, kai jie dar dalyvavo X-Factor ir sukrizenau. Harry žvilgtelėjo į mano pusę ir taip pat sukrizeno, pamatęs į ką žiūriu.
-Taip... Buvau gražus mažas kvailys, negi ne?-nusijuokė, o aš nestipriai trenkiau jam per ranką. Jis pavartė akis, apsukdamas mane aplink, taigi buvau priešais visą kambarį.
-Ir vis dar esu!
-Gražus? Nevisai, bet mažas kvailys? Žinoma,-tariau ir mes nusijuokėme.-Taigi, kodėl mes čia, Harry?
-Tai ir yra staigmena,-paaiškino ir aš dar kart apsižvalgiau aplink kambarį, pakeldama antakius.
-Wow... įrašų studija,-tariau, o jis atsiduso.
Jis atėjo priešais mane, ir su savimi nuvedė į vieną iš budelių. Jis už mūsų uždarė duris, o aš užsidėjau ausines, tad nieko nebegalėjau girdėti. Wow, štai kaip jautiesi, kai esi kurčias...
-Harry, nieko negaliu girdėti,-tariau ir jis linktelėjo paspausdamas valdymo plokštės mygtuką. Staiga, Summer Love akordai grojo mano ausyse. Klausiausi dainos, bet neišgirdau dainuojant berniukų, tai buvo tik karaokė. Nusiėmiau ausines, paduodama jas Harry. Jis susiraukė ir ištiesė jas man atgal, bet aš papurčiau galvą.
-Harry, ką mes čia darome?-paklausiau ir jis padėjo ausines atgal.
-Tikėjausi, suprasi tai. Gerai, tu fanė, yeah?-paklausė, o aš linktelėjau.
-Žinoma.
-Gerai, tada. Tai vieta kur mes įrašėme Take Me Home ir Up All Night. Tai mūsų įrašų studija,-paaiškino ir mano akys išsiplėtė. Apsižvalgiau aplink ir paėmiau vieną iš mikrofonų, gulinčių ant valdymo pulto, garsas nuaidėjo per kambarį.
-Wow, jūs naudojotės šiais mikrofonais?-paklausiau, o jis linktelėjo, paimdamas kitą mikrofoną, kuris buvo arčiau jo ir įjungė. Jis žiūrėjo tiesiai man į akis ir nusišypsojo .
-Panele Cole, atrodote užsivedusi,-tarė savo žemu balsu, o aš nusijuokiau iš jo nesėkmingo bandymo būti vedėju. Jis trūktelėjo pečiais, linktelėdamas man.
-Er, ką?-tariau, patraukdama mikrofoną nuo savęs.
Jis išsišiepė, pasvirdamas link mikrofono ir aš akinamai stebėjau jį.
-Bonjour, monsieur Styles,-tariau, bandydama pamėgdžioti jo balsą, bet susimoviau kaip ir jis. Jis nusijuokė, vėl prisitraukdamas mikrofoną prie lūpų.
'It makes your lips so kissable,
And you kiss unmissable,
Your fingertips so touchable,
And your eyes irresistible.'
Susiraukiau. Kodėl jis man tai dainuoja? Nenoriu, kad jis man dainuotų. Jis turėtų tai pasilaikyti, kažkam ypatingam, kažkam ką jis mylės ir rūpinsis. Ne man, žmogui, kurį pasirinko neturėdamas išeities ir naudoja maitinimuisi bei glamonėms, kai tik užsinori. Kai tik jis užsinori...
-Sara?-kreipėsi. Jaučiau, kaip ašaros kaupiasi akyse ir krenta iš mano akių kampučių. Oh, no, jis matė mane verkiant ir dabar jis neleis išeiti, kol neišsiaiškins kodėl verkiu...
-Sara! Kas blogai?-paklausė, padėdamas mikrofoną ir ateidamas prie manęs. Prieš jam apkabinant mane, prirėmiau mikrofoną prie jo pilvo, laikydama atstumą tarp mūsų. Jis susiraukė, bandydamas patraukti jį, bet aš atsitraukiau.
-Harry? Kas aš tau?-paklausiau, žiūrėdama žemėn. Jis atsikosėjo, bet aš nepažvelgiau į jį. Štai ko jis norėjo, mačiau gailestį jo akyse ir tada jis tikėjosi viską ignoruoti. Ką tik viską supratau... jis buvo su manimi tik dėl to, kad galėtų pasimaitinti, bučiuoti ir liesti. Jis nenorėjo manęs, jam reikėjo manęs. Na, daugiau nebe. Kodėl po velnių supratau tai tik dabar?! Aš tokia kvaila! Damn it, šunsnukis!
-Ką turi omenyje?-paklausė, sutrikęs.
Pakėliau savo ašarojančias akis į jį.
-Tu nebūtum manęs sutikęs, jei tu ir vaikinai nebūtumėt buvę ištroškę. Jei tau būtų buvę viskas gerai ir tu būtum pasimaitinęs, aš būčiau išėjusi iš tos arenos. Bet kai jūs sutikote mane, pagrobėte ir neleidote išeiti. Tada prisipažinai apie jausmus man. Tu maitinaisi iš manęs, bučiavai ir... lietei. Nieko nebūtų atsitikę, jei nebūčiau su jumis,-tariau, o jis apsilaižęs lūpas, įdėmiai stebėjo mane.
-Sara... Aš jaučiu tau kažką! Kas blogai? Prieš dvi minutes tau viskas buvo gerai, ką aš padariau?-paklausė, o aš sugriežiau dantimis, atidarydama būdelės duris. Išgirdau kaip Harry ateina ir apsisukusi, sviedžiau mikrofoną į jį. Jis pasilenke, kai mikrofonas praskriejo pro jo galvą ir atsitrenkė į sieną, po to nukrisdamas ant žemės.
-Gerai?! Tu manai man viskas buvo gerai prieš dvi minutes?! Aš nesijaučiu gerai nuo tada, kai jūs, vaikinai, paėmėte mane iš namų, iš visko ką žinojau! Aš tiesiog viską supratau, Harry! Tu naudojaisi mano kūnu ir krauju! Po velnių tau nereikia manęs! Jei aš neegzistuočiau, tau viskas būtų gerai ir dabar mylėtumeisi su kokia kekše, negi ne? Negi ne dėl to Harry Styles žymus? Negi ne?-klykiau, gailėdamasi kiekvieno ištarto žodžio. Mačiau Harry akyse skausmą ir dar labiau pradėjau verkti.
-Sara...-pradėjo, ašaroms riedant iš jo akių.
-Atsiprašau!-suklykiau, tikrai tai turėdama omenyje. Niekada neesu pasakius kažkam tokio baisaus, bet aš buvau tokia... sutrikusi ir pikta. Sušnirpščiau.
-Man reikia eiti,-tariau, išbėgdama iš kambario ir palikdama jį vieną stovėti su apstulbusia veido išraiška.
Harry P.O.V.
Kas jai atsitiko? Jaučiau, kaip mano širdis dūžta, kai ji išbėgo iš kambario, užtrenkdama duris po savęs. Jos žodžiai labai įskaudino, bet tai ne tas dalykas kuris sudraskė mano širdį į gabalėlius. Tai dėl to, kad Sara netikėjo, kad jaučiu jai kažką... tai dėl to, nes Sara nepastebėjo to... aš myliu ją. Aš myliu ją. Myliu. Dabar tikrai įsitikinau, kad man reikia jos, aš noriu jos, aš myliu ją. Jos šypsena praskaidrina man dieną, jos akys verčia mane išsilydyti ir kaip ji priverčia mane juoktis, pačiais kvailiausiai momentais. Taip... Aš myliu ją. Myliu Sarą Cole. Turiu tai jai pasakyti! Žinau, kad tai tik penkiasdešimt ant penkiasdešimt procentų, kad ji manimi patikės, bet aš turiu pabandyti, nes jei nepasakysiu jai anksčiau ar vėliau, gailėsiuosi visą savo gyvenimą. Išbėgau iš kambario, užmiršdamas išjungti šviesas. Užtrenkiau duris ir nubėgau prie lifto. Prieš paspaudžiant mygtuką, išgirdau garsus iš kambario. Nereikia būti genijumi, kad žinotum kas ten vyko. Kas per velnias?! Nusėlinau, koridoriumi iki kitos įrašų studijos ir priglaudžiau ausį prie durų, išgirsdamas, kad jie dar daugiau glamonėjasi. Kas per velnias?! Jie negalėtų čia būti! Bet vėlgi, jei galėjau aš... Nieko negalvodamas, atidariau duris ir įjungiau šviesas. Niall su brunete lūpas suglaudę, liežuviai ir kita. Jie iškart atsitraukė, pamatę mane ir Niall nurijo seiles.
-Tai... štai kur išbėgai,-nusijuokiau, o mergina išraudo, nuleisdama žvilgsnį. Niall suėmė jos ranką ir prisitraukė arčiau.
-Taip. Harry susipažink, tai mano mergina Riona,-tarė. Hm, Riona... Gražus vardas ir ji atrodė tikrai žaviai. Niall žino, kaip rinktis merginas.
-Užburtasis,-tariau, stengdamasis išlikti kuo rimtesnis. Papurčiau jos ranką, o ji nusišypsojo.
-Riona, jau žinai kas jis,-Niall tarė, rodydamas į mane. Ji linktelėjo, apsivydama rankomis Niall liemenį. Oh! Turėčiau pasišalinti!
-Na, pasilinksminkit... naudokit apsaugas... ir iki!-sušukau, išbėgdamas iš kambario, žmogišku greičiu, nes nenorėjau išsiduoti, kol Riona dar nežino. Būtų sunku taip greitai jai viską paaiškinti.
-Hey, kur tu skubi?!-Niall sušuko, jo ir Rionos galvos kyšojo pro duris, stebėdami mane. Sustojau, atsukdamas savo galvą į juos. Iškėliau rankas, lyg norėdamas kažką apkabinti ir atsidusau.
-Einu pasakyti Sarai, kad myliu ją!-paaiškinau ir vėl išbėgau, pamiršdamas liftą ir keliaudamas laiptais.