Bad Blood

48 Dalis

Saros P.O.V

-Na va! Nebuvo taip sunku, kaip atrodė, ar ne? - paklausė Harry ir aš mečiau susierzinusį žvilgsnį į jį, stengdamasi nekalbėti po to, kai išgėriau jo kraujo. Garbanius patraukė savo riešą ir pakštelėjo man į lūpas prieš mums vėl kalbant. - Sara...
Išleidau garsų atodūsį:
-Harold, man to nereikėjo, - suprotestavau, bet jis tiesiog išsišiepė ir sukikeno.
-Bet juk reikėjo. Jei nebūtum jo išgėrus, vis dar kraujuotum, o tai pamažu išvestų mane iš kantrybės ir įsivaizduočiau tave lyg kokią vištienos kulšelę... ir tavęs užkąsčiau, - tarė jis ir vėl nusijuokė. Tai aš jam buvau vištienos kulšelė, hm?
-Nuostabus būdas mane apibūdinti, Harry, - rėžiau jam, bet jis vėl iš manęs juokėsi. Dar kelias minutes pasilikome toje pačioje vietoje, gulėdami ant žemės ir žvelgdami vienas kitam į akis, Harry kai kada netikėtai mane pabučiuodavo, taip priversdamas mane kiekvienąkart parausti.
-Er, Harry? - pakviečiau, - gal jau galėtum nulipti?
Jis minutėlę pagalvojo ir atsiduso.
-Nee, man patinka tokia poza, - sukuždėjo man ir aš sužaibavau akimis. Kodėl jis kartais buvo toks užknisantis? Stumdžiau jo krūtinę, bandydama kaip nors jį nuo savęs patraukti, bet vaikinas man buvo tiesiog per sunkus ir aš pasidaviau. Jis šyptelėjo man ir iškart po to aš prisiminiau tą naktį, kai pirmą kartą su juo susipažinau ir išsiaiškinau, kad mano mėgstamiausia grupė buvo vampyrai...
-Nagi, - Harry pakilo nuo žemės ir patraukė man už rankos, kad atsistočiau. Nusekiau jį į sveitainę, ten atsisėdome ant sofos, o Harry užkėlė savo kojas ant manųjų. Išleidau lengvutį atodūsį, o jis nusijuokė iš manęs ir mano susierzinusios išraiškos.
-Taigi, ką dabar norėtum nuveikti, Sara? - Harry pasiteiravo manęs ir aš gūžtelėjau pečiais. Nenorėčiau valgyti, nes jau buvau prisikimšusi įvairių šūdniekių iš kino teatro, ir nenorėjau miego, tad numigti poros valandėlių negalėčiau. Ar galėčiau rizikuoti siūlydama dar kartą pažiūrėti „Love Actually"? Nesu tikra...
-Net neįsivaizduoju. Žiūrėti televizorių? Kalbėtis? - tariau, nesugalvodama nieko, kas tiktų mano nuotaikai. Harry patogiau įsitaisė savo vietoje ir pažvelgė į televizorių, staiga tapusį jo susidomėjimo objektu. Pasukau žvigsnį į jį, kai jis ėmė žaisti savo nykščiais ir kramtyti lūpą. Kas jam yra?
-Sara? - staiga paklausė ir aš jam linktelėjau vos mūsų akims susitikus. - Tu juk žinai, kaip aš gailiuosi, ar ne?
-Aha, - sukinkavau galva.
-Na, nesu tikras, ar jau pastebėjai, nes kažkaip visi jau suprato tai, bet... Pastaruoju metu keistai elgiuosi, ar ne? - paklausė tyliai. Lėtai linktelėjau, prisimindama jo keistą elgesį suknelių parduotuvėje šią popietę. Taip, truputėlį mąsčiau, kas neraminą tą vyruką...
-Na, taip. Iš tikrųjų pastebėjau tai ir neseniai mąsčiau... kas negerai, Harry? - paklausiau ir jis atsiduso.
-Sakyt tiesiai švisiai?
-Būtinai.
-Gerai, - pradėjo jis, - esu truputėlį sutrikęs, nes dažnai nesuprantu, ką tau jaučiu. Aš tau jau kažką pasakojau apie tai, kaip mano nuotaika keičiasi kas sekundę ir taip toliau? Na, tiesa tokia, kad aš pasidarau šiek tiek ... niurzgus kai tu su kitais vaikinais, ir aš nežinau, ar tai tiesiog mano vampyriški instinktai dėl to, kad tu - mano, ar aš jaučiu kažką... daugiau, - iškošė jis ir aš lėtai linktelėjau.
-Na, jei tai leis tau pasijusti geriau, aš nemėgstu nei vieno iš vaikinų tuo būdu. Na, kaip čia pasakius, kiekviena Directioner už jūsų ištekėtų... - patvirtinau ir jis išsišiepė. - Bet tau nereikia jaudintis dėl jų elgesio šalia manęs ar noro pajuokauti.
-Galbūt, bet man vistiek tai nelabai patinka, - linktelėjo Harry.
-Žmogau, jie tavo geriausi draugai, tu gali ir jais, ir manimi pasitikėti. Liam turi Danielle, Louis - Eleanor, o Zayn - Perrie. Ai ir Niall turi sumuštinį, o tu.. tu turi mane.

Greitai įkelsiu "Forever? Never" dalį! Prašau, paskaitykit ją, pakomentuokit, paspauskit VOTE! Labai stengiuosi rašyti, kad ir kaip gaunasi :D man reikia jūsų palaikymooo ❤❤