36 Dalis

756 50 0
                                    

Saros P.O.V
-Ir tuomet... tu pridedi pomidorų padažo į makaronus, ir paverti tai... makaronais su pomidorų padažu! - tarė Harry su plačia šypsena veide. Jis laikė iškėlęs savo rankas į orą, laukdamas mano fantastiško atsakymo. Giliai įkvėpiau prieš ką nors atrdama.
-Ne, - pareiškiau ir kartu su juo papurčiau galvą. Jis niekam nepadarė įspūdžio. Netgi dviejų metų vaikas žinojo, kad reikia ant makaronų užpilti pomidorų padažo! Dėl Dievo meilės. Jis su manimi elgėsi lyg su vaiku.
Vėl.
-Taip! Taip ir reikia, ir da-
Nutraukiau Harry pamojuodama jam priešais nosį šaukštu, pripildytu pomidorų padažo.
-Klausyk, Styles. Žinau, kaip pagaminti makaronus su padažu, todėl man nereikia komentarų kiekviename žingsnyje. Tai vos ne lengviausias patiekalas pasaulyje, - paaiškinau jam, bet jis tiesiog šyptelėjo ir nulaižė padažą nuo šaukšto, kurį aš jam vis dar laikiau po nosimi. Prisimerkiau ir patapšnojau šaukštu jam per nosį, palikdama mažytę raudoną padažo dėmelę.
-Kodėl? - žioptelėjo jis, - kodėl tu padarei man tokį įžūlų, ne-mergaitišką dalyką? - paklausė jis ir aš pavarčiau akis. Dieve, valgio darymas su Harry Styles buvo didžiausias virtuvės košmaras. Kiti vaikinai sau ramiai gulėjo ant sofos, tingiai perjunginėdami televizijos kanalus bei šaukdami vienas ant kito nesuprantamus dalykus, kol aš dirbau visą sunkų darbą. Viskas, ką padarė Harry, tai ištuštino stiklainį padažo ir užtepė jį ant prakeiktos keptuvės...
-Nes tu man nepadediii, - sudejavau ir jis, pavartęs akis, pagriebė šaukštą ir kita jo puse ištepė mano skruostą. Mečiau jam piktą žvilgsnį ir bandžiau pasiekti šaukštą, bet Harry buvo per aukštas man, kad pasiekčiau jo rankose besiilsintį šaukštą.
-Harry, duok man tą suknistą šaukštą! - sušukau vaikinui ir jis atsitraukė ir atsirėmė į šaldytuvą. Ha, aš jį įspeičiau į kampą! Pribėgau prie jo, padėjau ranką ant peties, o su kita siekiau šaukšto. - Šūdas!
-Per žema, mažut? - paklausė jis ir apglėbė mane. O ne. Ką jis ketino daryti dabar? Žinoma, mes pasibučiavom keliskart, bet kodėl jis vėl tai darė? Mes nesusitikinėjame, esam tik draugai... O Dievulėliau. Tuomet man šovė į galvą - aš draugavau su One Direction.
Wow. Mano svajonė išsipildė. Ha, o ką aš tau sakiau, mama?
-Ne, tu tiesiog per aukštas! - nusiskundžiau. Jis apsuko mane ratu, todėl dabar aš buvau priremta prie šaldytuvo. Aiktelėjau pajutusi permainas ir Harry man mirktelėjo akimi. Jis lėtai lenkėsi prie manęs, lyg norėdamas pabučiuoti, bet vietoj to jis nulaižė padažą man nuo žando.
-Fu, Harry, tai šlykštu! - sudejavau ir pasitryniau garbaniaus liežuvio palytėtą skruostą, kur kadaise buvo padažas. Vaikinas kvailai šyptelėjo ir padavė man šaukštą. Pagriebusi jį Harry iš rankų staigiai pasitraukiau. Nužingsniavau prie makaronų, kurie vis dar stovėjo keptuvėje ir įbrukusi ten šaukštą padažo pradėjau maišyti.
-Valio, tu gamini juos teisingai! - Harry apsidžiaugė už manęs ir mečiau jam nepasitenkinimo kupiną žvilgsnį.
-Užsičiaupk ir tarkuok sūrį.
***
Louis P.O.V
-O, jauna meilė! - sušukau kai Liam, Niall Zayn ir aš žiūrėjome televizorių. Keliaudamas per kanalus pataikiau įjungti Saulėlydį ir pagalvojau: „Ei, kas per velnias?" Taigi, keturi vampyrai žiūrėjo filmą apie vampyrus... Gerai...
-Louis, kodėl mes žiūrim šitą šūdą? - Niall, įsipatoginęs krėslė, paklausė manęs. Jis lenkė galvą prie savo rankų, o jo akys buvo pusiau užmerktos. Jam tikrai buvo baisiai nuobodu.
-Nes juk juokinga pažiūrėti, kaip autorė kvailai supranta vampyrus. Ji tikrai galvoja, kad mes žėrime šviesoje lyg kokios prakeiktos fėjos? Ha, labai klysti, meile! - nusijuokiau labiau sau nei kitiems.
-Louis, tu ir esi fėja, - pareiškė Zayn ir aš nepatikliai žvilgtelėjau į jį. Juodaplaukis tiesiog gūžtelėjo ir grįžo prie susirašinėjimo telefonu. Įdomu, apie ką jis kalbėjosi su Perrie?
-Tai labai įžeidžia, - nustačiau savo balso stygas taip, kad balsas skambėtų rimtai. Išgirdau Liam suprunkščiant kažkur už savęs, tad mečiau į jį pagalvėlę. Niall prasijuokė.
-Bet tai tiesa! - tarė airis ir aš pavarčiau akis.
-Sako gnomas, - atšoviau ir blondinas akimirksniu užsičiaupė. Šyptelėjau pats sau.
-Urrgh, Harold! Kada bus paruošti pietūs? - pašaukiau virtuvės pusėn. Išgirdau jį atsidūstant, o Sarą tyliai nusijuokiant. Ir ką gi ta porelė sugalvojo? Viliuosi, kad šįkart vargšės durys išgyvens!
-Dar penkios minutės! - atsakė.
-Ačiū! - surikau ir jis dar kart atsiduso.
Buvo keista matyti, kaip Harry pasikeitė per kelias dienas dėl merginos. Dažniausiai jis pasimaitindavo, pasidulkindavo ir išmesdavo savo aukas. Nenorėjau jam nieko blogo, bet jis niekada nebuvo toks prisirišęs prie ko nors. Visos kitos merginos jam visiškai nerūpėjo, bet kai atsirado Sara, viskas, apie ką jis kalbėjo, tik ir tebuvo apie ją. Harry neužsičiaupė apie Saros išskirtinumą nuo pat to laiko, kai mes ją suradome. Na, prieš tai, kai ji kvailai išlipo iš važiuojančio automobilio...
Ne pati geriausia idėja.
Vos virtuvės durims atsivėrus, aš prabudau iš minčių. Harry, kaip ir Sara, nešė po tris makaronų dubenėlius. Harry padavė man ir Liam po dubenėlį, o Sara pasiūlė Zayn ir Niall po vieną, kurį pastarasis priėmė itin širdingai.
-Yum! - nudžiugo Niall ir nusišypsojęs pažvelgė į maistą rankose. Harry visiems padavė po šakutę, o netrukus visi jau valgėme skaniuosius makaronus. Yummy!
***
-Man nuobodu, - sudejavau. Mes pabaigėme pietus ir tinginiavome stebėdami kitą Saulėlydžio dalį. Sara ir Harry buvo susiglaudę kraštelyje sofos, jo ranka apglėbė merginos liemenį. Sara vis dar atrodė truputėlį nedrąsi aplink jį, bet aš mačiau kažką žybtelint jos akyse. Kas tai buvo?
Taip pat pastebėjau Harry spoksant į ją. Vaikinas stebėjo, kaip ji sutelkė dėmesį į televizorių. Jis atrodė truputėlį išprotėjęs, akių vyzdžiai išsiplėtę, o šnervės padidėjusios. Jėzau, jis vėl ištroškęs. Na gerai, jam jau po truputį maišėsi. Tai tikriausiai vyko po to, kai jis nužudė tą merginą. Kartais kraujas gali vest tave iš proto!
-Žemė Harold! - sušukau ir visi pašoko. Harry veidas vėl pavirto normaliu ir jis giliai įkvėpė prieš atsisukdamas į mane.
-Taip, Tomlinson? - paklausė jis ir aš išsišiepiau.
-Man nuobodu, - pareiškiau ir visi suniurzgė. Pažvelgęs į jų nuobodžiaujančius veidus dar plačiau išsišiepiau. Žinojau, ką galime nuveikti, bet nebuvau įsitikinęs, ar kas nors su manimi sutiks. Praeitą kartą viskas pasibaigė mano galva tuolete...
-Tau visada nuobodu, Lou, - pratarė Liam ir aš mečiau jam savo žvilgsnį.
-Tu žiauriai klysti! - suaimanavau, - Tas, kuris dažniausiai visus pralinksmina, esu aš, ir nei vienas nepralinksmina manęs! Kas nori žaisti tiesą drąsą? - pareiškiau ir visi, išskyrus Sarą, sukriokė.
-Man patinka tas žaidimas, - tarė ji ir visi dar kartą suaimanavo. Mergina pažvelgė į mane sutrikusiu žvilgsniu.
-Praeitą kartą, kai žaidėm, viskas baigėsi mano galva tuolete, nes man įsakė išgerti Niall kokteilį iš įvairių produktų, - tai pasakius ji nusijuokė.
-Koks skonis? - išplėtė akis Sara, suraukdama nosytę iš pasišlykštėjimo. Dieve, tai buvo lyg visa parduotuvė sukišta į stiklinę.
-Na, jis pirmiausiai įpylė kiekvieną skystą produktą, kurį tik galėjo surasti, bet vėliau mes nusprendėme, kad kokteilis negali būti sudarytas iš daugiau nei aštuonių dalykų, todėl jis man sumaišė gėrimą iš pieno, mėlynų ir raudonų maisto dažų, vanilinių miltelių, cukraus pudros ir sodos. Tai atrodė lyg kraujas, tarp kitko! - tariau jai, sėdinčiai atvira burna.

Bad BloodWhere stories live. Discover now