Bad Blood

94 Dalis

Harry P.O.V.

-Viso,-tariau Zayn ir Perrie, jiems išeinant. Zayn siūlėsi pasilikti šiąnakt su manimi, kad įsitikintu, jog man viskas gerai, bet Perrie vis dar labai sukrėsta, dėl visų šios nakties įvykių, tad jai jo reikia labiau nei man.
-Laikykis, Harry,-Perrie per petį palinkėjo man.-Tikiuosi Sarai viskas bus... gerai.
-Aš taip pat,-tariau, šyptelėdamas. Stebėjau, kaip Danielle ir Liam išeina ir Liam sustotojo, patapšnodamas man per nugarą. Linktelėjau jam, padėkodamas, prieš jam išsivedant Danielle į naktį, jis saugančiai apsivijo ranka jos pečius, laikydamas ją arčiau savo kūno. Eleanor, prieš išeidama per duris, paskutinį kart mane apkabino, o Louis po jos. Jis sustojo ir greitai prisitraukė mane apkabinimui. Šiek tiek nustebau, dėl jo veiksmo, bet taip pat tvirčiau apkabinau. Žinau, jog Louis mylėjo Sarą, šiek tiek ankščiau jis sakė tai kartą, bet tai buvo ankščiau...
-Sėkmės, Harry. Tikrai tikiuosi, jog ji atsibus,-tarė, atsitraukdamas. Linktelėjau, prieš jam išbėgant paskui Eleanor žvalgydamasis, lyg įsitikintų, jos pakrantė švari. Stebėjau, kaip Louis atrakina mašiną ir įleidžia visus vidun. Išvažiuodami pamojavo ir kai mašina dingo, uždariau duris.
-Harry?-Atsisukęs pamačiau, kaip Niall stovi nuleidęs galvą. Jis žiūrėjo į savo kojas, lyg jos būtų įdomiausias dalykas pasaulyje. Jis net nepažvelgė man į akis, kai priėjau prie jo ir patapšnojau per nugarą.
-Aš labai atsiprašau,-jis sumurmėjo. Pavėliau jo plaukus, o jis su ašaromis akyse pažvelgė į mane.
-Tai nebuvo tavo kaltė, Niall. Girdėjau tave ir Lou prieš tai ir tu net negalvok taip,-tariau ir jis linktelėjo.
-Galiu pasilikti čia šiąnakt?-prašė.-Aš noriu būti čia ir pažiūrėti ar jai viskas gerai.
-Žinoma,-linktelėjau jam.
-Aš imu sofą,-tarė, po to eidamas į svetainę. Ėjau arti jo paskui, bet ėjau link sofos, kur vis dar gulėjo Sara. Prašiau Dievo, kad ji atsibustų. Man reikia, kad ji atsibustų. Pasilenkiau ir švelniai ją paėmęs, nuotakos stiliumi išnešiau iš kambario.
-Labanakt, Harry,-Niall sušuko už manęs.
-Labanakt, Nialler,-tariau, šyptelėdamas ir užbėgdamas laiptais į Saros kambarį. Jos kvapas pasiekė manę, kai įžengiau į jos kambarį ir ėjau link jos lovos. Laikiau ją viena ranka, o kita patraukiau lovos užtiesalą, po to švelniai paguldydamas ją ant čiužinio. Apklojau ją užtiesalu, apkamšiau ir lūpomis pakštelėjau jai į viršugalvį. Stebėdamas jos veidą, suspaudžiau jos ranką. Kas jei Zayn teisus? Kas jei ji daugiau nebe atsibus? Kas jei mano kraujas paliko jos organizmą ir jos ištiesų nebėra? Būčiau sudaužytą širdimi vaikinas visą savo gyvenimą. Na.. egzistavimą. Ištiesų daugiau negalėčiau vadinti savęs gyvu, negi galėčiau? Dabar aš negyvas. Pasilenkiau arčiau, tad buvau veidas į veidą su savo angelu, mano lūpos centimetru nuo jos. Švelniai priglaudžiau savąsias prie jos, delsdamas kelias sekundes prieš vėl atsitraukiant.
-Prašau, grįžk,-sušnibždėjau jai.-Prašau, grįžk pas mane. Aš įsimylėjęs tave,-Žinau, jog ji negali atsakyti, bet ašaros vis tiek riedėjo iš akių. Atsitraukiau ir patraukiau link durų, dar kartą pažvelgdamas sau per petį. Sunėriau pirštus. Meldžiausi, jog ji atsibustų. Ji turi. Aš tik turiu palaukti kelias valandas...

Omg jooo... aš įkėliau DAUG ankščiau nei žadėjau :D ta proga nuomonikių laukiu :p