Bad Blood

11 Dalis

Saros P.O.V

-Man šalta. - tariau ir Niall priėjęs prie manęs pastatė ant kojų ir apkabino mane.
-Štai. - išgirdau kažką tariant ir vėl pajutau kraujo skonį burnoje. Niall riešas buvo prispaustas prie mano lūpų, o aš nenuleidau žvilgsnio nuo jo. Kai Niall patraukė savo riešą aš ir vėl jaučiausi gerai. Wow, tai buvo lyg kokie stebuklingi vaistai, bet tai truputuką degino gerklę...auč!
-Kas sekantis? - paklausiau ir pažvelgiau į Zayn, kuris kaip tik priėjo prie manęs ir paėmęs mano ranką nusivedė į miegamajį. Kai įėjome į miegamajį, šį kartą ne į Harry, jis paleido mano ranką.
-Gal nori prisėsti, taip nenukrisi? - paklausė jis manęs, aš tik linktelėjau ir atsisėdau ant lovos. Jis atsisėdo už manęs ir prisitraukė mane į savo glėbį, todėl nugara buvau atsirėmusi į jo krūtinę. Sėdėti jo glėbyje buvo tikrai patogu.
-Pradėk kai jau busi pasiruošęs. - tariau jam, o jis nieko man neatsakė į mano pasakytus žodžius.
-Žinai, o tu labai drąsi. - tarė jis ir aš atsisukusi pažvelgiau į jį sumišusi.
-Tikrai? Kaip? - paklausiau jo. Jis nusišypsojo, o jo rudos akys sužibėjo. O, Viešpatie.
-Dauguma merginų bando pabėgti arba mėgina mus įtikinti eiti pas kitus. - pradėjo jis lėtai. - Bet tu..nors tau ir buvo pavykę pasprukti tu sugrįžai su Niall ir leidau mums tave nuskriausti. Niekada nebuvau to matęs. - užbaigė jis ir švelniai pabučiavo mano petį. Sudrebėjau.
-Žinai, aš leidau jums maitintis iš savęs, nes aš tik mažas žmogus palyginus su kitais kuris turi šeimą ir draugus..
-Bet tu jug turi šeimą ir draugus? - paklausė manęs ir matėsi, kad jo akys buvo sumišusios.
-Žinoma turiu ir galiu jums pasakyti labai didelį ačiū, nes aš jų daugiau nebepamatysiu... - nebegalėjau ištarti nei žodžio, o jis nuleido akis žemyn. Teisingai, jauskis kaltas, Malik. - Tu darysi tai ar ne? - paklausiau jo, o jis linktelėjo. Pasukau galvą į šoną ir jis lėtai pabučiavo mano kaklą toje vietoje kurioje buvo įkandimai, kuriuos išgydė Naill kraujas. Jo veidas lėtai slinko po mano ausimi ir aš suvirpėjau. Dieve, tai buvo taip keista. Užmerkiau akis ir pajaučiau kaip jo iltys perkanda man odą. Ar taip skaudės visada? Nebent iki tol kol priprasiu. Jo rankos apsivijo mane ir prisitraukė arčiau savęs. Išgirdau jo žemą aimaną. Ar jiems būtinai reikia leisti tuos juokingus garsus kaip'Mmmm' ar'Ahh' kai jie maitinasi? Uhhh. Leidau jam maitintis šiek tek ilgiau kol mane vėl apėmė nuovargis. Šį karta jis nebuvo toks stiprus kaip prieš tai. Jau beveik prie to pripratau ir vampyrų kraujas gydo. Aš galiu tai padaryti! Zayn atsitraukė ir paguldė mane ant lovos. Jis atsigulė šalia manęs. Mes žiūrėjom vienas kitam į akis kol jis nepakėlė savo riešo sau prie burnos ir....Dieve Šventas! Jis sau įsikando! Dieve, turėjo skaudėti! Ką po galais jis darė?! Nejau jis toks kvailas, kad... Oh. Jis švelniai pridėjo savo riešą man prie burnos ir pajaučiau kaip šiltas jo kraujas bėga gerkle. Tuo pačiu metu degindamas ir vėsindamas. Tai nebuvo taip blogai palyginus su Niall ir Harry. Nesvarbu, jog jie buvo vampyrai, kiekvieno iš jų kraujas turėjo skirtingą skonį. Nežinau kaip tai paaiškinti, bet jis tikrai nebuvo vienodas.
-Ačiū tau. - tarė Zayn ir atsistojo nuo lovos. Atsisėdau lovoje ir pažiūrėjusi į jį nusišypsojau.
-Tau taip pat. - paliečiau savo kaklą kuris buvo užgijęs. Jis man pamojavo man prieš išeidamas iš kambario.
-Nėra už ką. - tarė atsisukęs per petį. Sėdėjau ant lovos ir nežinojau ką toliau daryti. Ar man reikėjo sekti paskui Zayn į svetainę. Nenorėjau niekur judėti, norėjau tik miego, nors jaučiausi gerai. Kas blogai su manimi? Aš turėjau planuoti pabėgimo planą nuo jų ar surasti išeitį kaip juos išgydyti nuo to! Prasivėrė durys ir pro jas įėjo Liam. Jis nusišypsojo ir uždarė už savęs duris. Nusišypsojau jam atgal, nes žinojau, kad galiu juo pasitikėti.
-Labas, Sara. - tarė Liam kai uždarė duris. Pažvelgiau į jį pro blakstienas ir nusišypsojau. Atrodė, jog jis vėl buvo savo mažame pasaulyje kai jis stovėjo netoli manęs. Jo žvilgsnis lakstė po kambarį sustodamas prie kokių nors daiktų. Jis papurtė galvą ir atsisėdo šalia manęs ant lovos. Jis patraukė savo plaukus nuo akių, o aš tyliai atsidusau, jis buvo toks tobulas... Tvardykis!
-Sveikas, Liam. - atsakiau ir jis išskleidė savo rankas. Truputį pagalvojau ir prisislinkau arčiau jo leisdama jam mane apkabinti. Aw, aš taip nesveikai myliu Liam apkabinimus! Apsivijau jo liemenį rankomis ir apkabinau jį taip pat, dar labiau įsipatogindama. Vis dar buvo sunku patikėti, jog One Direction, mano mėgstamiausia vaikinų grupė per visą mano gyvenimą, yra vampyrai. Jie žudė žmones ir gėrė jų kraują, kad išliktu gyvi ir gerai atrodytų...
-Tau viskas gerai? - paklausė jis manęs ir aš lėtai linktelėjau, nors ir žinojau, jog tai melas. Jis stipriau mane apkabino ir padėjo savo smakrą ant viršugalvio. Liam šiek tiek mane patraukė atgal ir aš jau sėdėjau jo glėbyje. Užmerkia akis, o jis mane lingavo pirmyn ir atgal.
-Aš,,,visą laiką apie tai galvoju. Ne kiekviena dieną tave pagrobia tavo mėgstamiausia vampyru grupė, dabar jinai tokia? - paklausiau jo silpnai juokdamasi, o Liam sukikeno. Gerai, kad tai jam atrodė juokinga. Tyloje sėdėjome kelias minutes, nekalbėjome, tiesiog buvo apsikabinę vienas kitą. -Liam, kodėl tu man toks geras? - staiga jo paklausiau. Tokio klausimo jis matyt nesitikėjo, nes jis silpnai atsiduso ir atsisuko į mane, taigi aš buvau prieš jį.
-Kodėl aš turėčiau taip nesielgti? Tu fanė, tu išsigandusi, tu graži ir liūdna, kad esi toli nuo savo šeimos ir draugų. Aš noriu tau padėti visaip kaip tik galiu. Nors po teisybe aš negaliu tau daug padėti, bet tai geriausia ką aš galiu padaryti. - tarė jis, jo didelės rudos akys žiūrėjo į mane. Jaučiau kaip mano veide atsiranda maža šypsenėlė kai jis tai pasakė. Liam Payne rūpinasi manimi...
-Ačiū tau. Man dabar tikrai reikia kažko, kuo galėčiau pasitikėti. - pasakiau tyliai ir jis pabučiavo mano žandą. O, Dieve! Liam pabučiavo mano žandą! Ahh, aš tiesiog nesitvėriau džiaugsmu viduje. Šventi makaronai! Toks jausmas, kad tuo metu galėjau spaudyti ugnimi. Viduje viskas tiesiog kaito! Tvardykis, moterie!
-Tau viskas gerai? - Liam paklausė staiga ir aš papurčiau savo galvą ir vėl sugrįžau į normalią stadiją
-Taip. - tariau ir išsivadavau iš jo glėbio. Atsisėdau prieš jį ir žiūrėjau į jo veidą. Aw, jis toks mielas! Pradėjau žaisti su savo nykščiais, o jis susiraukė žiūrėdamas į mane. Paskutinis...paskutinis kuris yra ištroškęs, o tada aš galėsiu ilsėtis kažkiek laiko.
-Tai, ar tu...? - paklausiau jo ir jis man nusišypsojo dar viena silpna šypsena. Jis lėtai palinksėjo ir patapšnojo sau per kelius. Linktelėjau ir atsisėdau jam ant kelių, mano nugara rėmėsi į jo krūtinę. Jis buvo toks šiltas... Liam padėjo savo smakrą man ant peties ir tyliai tarė į ausį.
-Tu žinai jog vaikinai...jie tai darys kiekvieną naktį arba eis ir susiras gatvėje? - tarė jis. Mano kūnas įsitempė. Kiekviena naktį? Jiems reikia maitintis kiekvieną naktį? Aš tikrai mirsiu....
-Žinau. - tariau ir palinksėjau galva. Liam rankos vėl apsivijo mane ir prisitraukė arčiau savęs, švelniai, jokio tarpo tarp mūsų nebebuvo. Tai buvo taip gerai, bet tuo pačiu ir blogai. Kai būnu su Liam aš visiškai negalvoju, jog jis vampyras, bet jis man yra paprastas vaikinas su didele širdimi...
-Atleisk, jei tau skaudės.... - tarė jis tyliai ir švelniai pabučiavo mano kaklą. Suvirpėjau ir pajaučiau kaip jo iltys paliečia mano odą. Laukiau kol jis kažką darys ir staiga pajaučiau kaip jis man įkanda. Dar kartą, skausmas ir vėl buvo čia. Tiksliau...du'skausmai' jei suprantate? Hahaha! O, ne! Aš nepradėsiu ir vėl juoktis. Ne. Liam įkando švelniau nei kiti vaikinai, o skaudėjo labai trumpai. Pajaučiau kaip kraujas yra siurbiamas iš mano kūno. Laikiau akis užmerktai ir pajaučiau kaip kraujas bėga mano kaklu ir ant jau suteptų marškinėlių. Yup, visiškai sugadinti ir tiesiai į šiukšlių dėžę. Liam pirštai susirado manuosius ir susipynė po to kai jis pasimaitino, jo plaukai kuteno man kaklą ir iš mano lūpų išsklido aimana. KĄ? Negali būti! Aimana?! Kas per velnias? Pajaučiau kaip Liam šypsoji ir atmerkiau akis kai jis patraukė savo lūpas nuo žaizdos ant mano kaklo. Nesijaučiau taip smarkiai apsvaigusi kaip po to kai kiti pasimaitino, buvo keistas jausmas, atrodė lyg kas nors sklistu per kūną. Ar ta buvo kraujas? Nežinau.
-Tu manęs nori taip pat... - pradėjo Liam ir parodė į savo riešą, bet aš tik papurčiau galvą. Man to nereikėjo šį kartą.
-Man viskas gerai, viskas ko aš dabar noriu tai miego. - tariau ir jis palinksėjęs galvą pakėle mane ant rankų kaip nuotaka. Palaukit,ką? aš jam ką tik pasakiau, jog noriu miego ir jis mane pakėlė iš lovos?! Oh, iš jo pusės tai nebuvo labai gražus gestas. Jis mane nunešė į Harry kambarį. O, ne! Tik ne Harry kambarys! Man nepatinka jo būdas! Aš negaliu miegoti su juo viename kambaryje nebent....žinot? jie miega karstuose ar dar kur?
-Kodėl aš turiu miegoti čia? - pažvelgiau į Liam su maldaujama išraiška išnešti mane iš čia. - Kodėl Harry kambarys? - Liam tik nusišypsojo maža šypsenėle ir paguldė mane į lovą. Atsiguliau patogiau ir užsitempiau paklodę ant savęs. Susivyniojau į paklodę ir staiga kažkas man trenkėsi į veidą. Nusiklojau medžiagą nuo savęs ir pažvelgiau į ilgomis rankovėmis marškinėlius kuriuos Liam man metė.
-Užsidėk tai kaip naktinius. Mums reikia tau nupirkti naujų rūbų. - tarė Liam ir aš linktelėjau.
-Liam? - paklausiau ir Liam linktelėjo man. Jo veide švietė šypsena. - Ačiū tau. - išlemenau ir jis nusišypsojo man ir tada išėjo iš kambario. Greitai nusivilkau nešvarius marškinėlius ir užsivilkau naujus. Jie buvo šiek tiek žemiau mano užpakaliuko. O, ne! Per daug nuogo kūno! Vėl įšokau į lovą ir užsitempiau paklodę ant galvos taip pasislėpdama nuo saulės spindulių kurie sklido per langą. Dieve, kodėl mano akys pasidarė tokios jautrios šviesai? Užmerkiau akis ir po kiek laiko užmigau.