Ramiai gėriau arbatą ir pajaučiau kaip mano odinio švarko kišenėje suvibruoja telefonas. Išsitraukusi jį pažiūrėjau kas skambina ir prunkštelėjau. Skambino mokyklos direktorius. Paspaudusi atsiliepimo mygtuką prisidėjau telefoną prie ausies.
-Klausau.- apsimestinai maloniai tariau.
"Ar kalbu su panele Anderson?"- pasigirdo senyvo vyriškio balsas.
-Taip, tai aš. Kokios problemos, pone direktoriau?- paklausiau.
"Jūsų dukros dabar sėdi pas mane kabinete. Jos prisidirbo, todėl atvykite kuo greičiau. Reikia pasikalbėti apie jų nepriimtiną poelgį."- viską išaiškino direktorius ir aš vos susilaikiau neprunkštelėjusi.
-Būsiu po penkilikos minučių.- tariau ir padėjau ragelį.
Nustačiau šaltą veidą ir išėjau iš kabineto, dar prieš tai pasiėmusi savo mašinos raktelius.
-Nieko neįleidžiat, net jeigu atėjo tartis iš kitos gaujos.- šaltai tariau sargybiniams ir nužygiavau lauko durų link.- Ashton, atsakingas!- surėkiau prieš išeidama.
Priėjau prie lauke stovinčios mašinos. Įlipusi užvedžiau ir prisisegusi diržą paspaudžiau gazo pedalą. Išlėkusi iš miško įsukau į pagrindinį kelią.
Neužilgo jau stovėjau mokyklos aikštelėje. Įėjau į mokyklą ir pasukau direktoriaus kabineto link. Pabeldusi išlaikiau šaltą veido įvaizdį ir įėjau.
Ant plasmasinių kėdžių sėdėjo dvi mergaitės. Viena buvo blondiniškais palaidais plaukais, o kita blondiniškais plaukais surištais į aukštą arklio uodegą. Mergaičių mėlynos akys susmigo į mane. Jos buvo pilnos kaltės ir apgailestavimo.
-Taigi kas nutiko?- paklausiau priėjusi prie savo mergaičių ir padėjau rankas joms ant pečių.
-Ella sulaužė berniukui nosį.- pasižiūrėjau į nuleidusią galvą palaidais plaukais mergaitę.- O Ava pabėgo iš pamokų.
Atsukau į jau 13-ikos sulaukusias mergaites. Pastebėjau Avos akyse ašaras, be to jos skruostas buvo patinęs. Nustebau, nes Ava nebuvo ta, kuri smurtautų, būtų drąsi ar mėgtų dėmesį. Ji buvo uždara ir trapi asmenybė, o Ella jos priešingybė. Jos myli viena kitą ir padarytų bet ką dėl kitos.
-Esu tikra, jog yra priežastis kodėl tai nutiko.- susiraukusi atsisukau į direktorių.-Ar išklausėt mergaičių pasakojimų? Paklausėt kas iš jų pusės nutiko?
-Aš niekada neklausiu mokinių.- suprunkštė direktorius.- Vaikai yra melagiai ir jais negalima pasitikėti.
Priėjau prie jo ir agresyviai pasilenkiau, jog mus skirtų nedidelis atstumas.
-Kai buvau 14-os man buvo patikėta vadovavimui.- kandžiai tariau.- 15-os ėjau gelbėti pagrobtų žmonių nors jų viai nepažinojau. 16-os tapau slaptąja agente.- Suspaudžiau kumščius ir pažiūrėjusi atgal pamačiau kaip Ella raminamai apkabina Ava.- Ir dar manote jog vaikais negalima pasitikėti?- suurzgiau ir pajaučiau kaip manyje sukyla pyktis.- Savo mergaites aš žinau, nes esu jų mama. Taigi dabar mes jas IŠKLAUSYSIM.
Direktorius garsiai nurijo seiles ir skubiai linktelėjo. Atsitraukiau ir pritūpusi prie dvynukių nuvaliau Avai ašaras. Šiltai nusišypsojau mergaitėms ir apkabinau. Atsitraukusi padarąsinamai šyptelėjau.
-Kas nutiko?- šiltai paklausiau.- Pirma tegul paklausom Avos, o po to Ella. Gerai?- suėmiau mergaičių delnus.
Ava sugniaužė mano ranką ir užsimerkusi išpūtė orą iš plaučių. Žinojau, jog jai tai iššūkis, nes ji buvo tyli ir su pažįstamais nekalbanti mergaitė.
-Po matematikos pamokos aš nuėjau prie savo spintelės. Atsidariusi ją persidėjau knygas ir netyčiom iškrito mano dienoraštis. Priėjęs Tomas paėmė jį ir pradėjo šaipytis. Aš iš jo norėjau atimti, bet jis man neleido pakeldamas jį aukščiau nei aš pasiekiu.- pradėjo pasakoti ir mačiau kaip jai skaudu viską prisiminti iš naujo. Man nepatiko į ką viskas krypsta.- jis jį atsivertė ir nenorėdama, jog jis skaitytų pastūmiau. Tomas nuo mano veiksmų supyko ir man prieš akis perplėšė sąsiuvinį. Numetęs man prie kojų pradėjo mane visaip vadinti ir aš susigrudinau, nes...- mergaitė užsikirto.
Apkabinau Ava ir pabučiavau viršugalvį.
-Mieloji, aš žinau kiek tas sąsiuvinys tau reiškia.- suspaudžiau ją glėbyje stipriau.- Pajėgsi tęsti?
Mergaitė iš lėto linktelėjo.
-Jis pamatęs, jog aš sukritau ant grindų ir pradėjau rinkti lapus pradėjo juoktis. Aš neiškentusi apsipyliau ašaromis ir pastūmiau jį. Bet padariau klaidą ir jis man skėlė antausį. Suklykusi nukritau ant žemės ir pamačiau manęs link atbėgančią Ellą.- mergaitė tyliai tarė ir pasisuko į sesę. Ella padrąsinamai linktelėjo ir nusišypsojo.- Ji stipriai vožė Tomui, bet aš daugiau nebemačiau nieko, nes pasigriebusi dienoraščio likučius ir kuprinę išbėgau į lauką. Likusias pamokas pralaukiau ten po štai tuo medžiu.- mergaitė parodė pro langą į esantį ažuolą.- Tada mane surado Ella.
Linktelėjau ir pažvelgiau į direktorių, kurį pasirodo pasakojimas paveikė. Jis sėdėjo susiraukęs ir paskendęs mintyse. Kiek visi patylėjom, kol galiausiai storas direktoriaus balsas perskrodė tylą.
-Ella, pasakok dabar tu.- paprašė direktorius ir sunėrė rankų pirštus.
Žinojau, jog Ellai tai nėra sunku, tad tiesiog daviau jai ranką.
-Man su Ava pamokos buvo skirtingos. Jai buvo matematika, o man geografija, tad nemačiau kur ji buvo ir ką veikė. Pasibaigus pamokai išbėgau pirmoji ir pradėjau žvalgytis Avos. Po kokių 5 minučių aptikau koridoriaus gale žmonių ratą. Tada per tarpelį pamačiau Avą su Tomu. Sunerimau, nes Ava priklaupė ir pradėjau eiti įvykio link. Tada sesė atsistojusi pastūmė Tomą ir šis įniršo. Pasileidau bėgti ir pamačiau kaip berniukas skelia antausį Avai, o ši suklykusi nukrenta ant žemės. Suurzgusi užbėgiau priešais Tomą ir suspaudusi kumštį vožiau. Jam parkritus aš apsidairiau, bet Avos niekur nesimatė. Tik ant žemės gulėjo lapelis iš jos dienoraščio.- Ella atsidarė kuprinę ir padavė suglamžytą puslapį Avai.- Kadangi toliau mūsų pamokos vėl nesutapo maniau, jog ji nuėjo prie kabineto ir aš šiek tiek sumerimusi nuėjau į savo pamoką. Bet kai atsisėdau į suolą ir pažvelgiau pro langą pamačiau po medžiu sėdinčią Avą. Taip ją radau.
Tik kai Ella baigė savo pasakojimą pasigirdo beldimas į duris. Į kabinetą įžengė vyras su vaikinu, sakyčiau 14-os metų.
-Atėjau su įsakymu Avą ir Ellą išmesti iš mokyklos.- tarė vyras ir praėjęs pro mane ir mergaites padėjo lapus ant stalo.
-Jos niekur nebus išmestos.- atsistojau ir priėjau prie vyro. Jis buvo mano amžiaus ir tokio pačio ūgio.- Kas tu toks, jog nurodinėtum?- sušnypščiau priėjusi arčiau.
-Ella sulaužė mano berniukui nosį.- suurzgė bandydamas būti agresyvus vyras.
-O gal tiesiog jis nemoka apsiginti ir sugeba tik skriausti, bei žeisti silpnesnius?- sunėrusi rankas ties krūtine ir pasišaipiau.
-Jis moka apsiginti, nes aš mokiau jį.- vyras suspaudė kumščius.- Tad geriau nelįsk prie manęs, nes kaulų krūvelė gulės sudėta maiše.
-Megaitės eikit į mašiną, mes turim rimtai pasikalbėti su šiuo vyru.- šiltai tariau ir pametėjau Ellai mašinos raktelius. Mergaitėms pasišalinus atsisukau į tą patį vyrą.- Kas tu per vienas, jog man grasintum?-suurzgiau.
Vyras pikdžiugiškai nusišypsojo ir priėjo arčiau manęs.
-Baigiau savigynos kursus, buvau 3 metus policininku ir per tą laikotarpį suėmiau 5 labai pavojingus žmones. Keturi iš jų buvo garsūs plėšikai, o likęs vienas buvo apsimetantis policininkas.- pasigyrė kandžiai Tomo tėtis.- ir tave galėčiau suimti čia ir dabar.
Dirbtinai nusižiovavau ir pakėliau vieną antakį.
-Jūs neturit teisės ir už tokius neteisingus grasinimus galiu paduoti jus į teismą.- pažiūrėjau į laikrodį ant riešo.- Jeigu jums plėšikai pavojingi, tai jūs reiškias nieko nežinote apie mafiją.- dūriau pirštu jam į krūtinę.
-Dar ir kaip žinau.- vaidino krūtą vyras.
-Išvardinkit 10 gaujų pavadinimų ir mano dukros išeis iš šios mokyklos.- tariau.
Sveikos! Štai ir trečias sezonas! Norėčiau paprašyti, jog paskaitytumėt mano naują istoriją- "Karas tarp planetų". Ją rasite mano profilyje :)