Gaudantys Bangas

36. Kelionė pakeitė mus visus

Ėjo dienos, dienos virto savaitėmis ir netrukus priartėjo mūsų išvažiavimo laikas. Susipakavau daiktus ir prieš važiuojant į oro uostą, nusigavau iki Evereto namų.

Keletą akimirkų sėdėjau automobilyje ir galvojau apie tai, ar tai geras sprendimas.
Galiausiai išlipau iš automobilio, o prie durų mane pasitiko Piteris.

-Sveika, Viviana, - jis uždarė duris, duodamas man suprasti, jog man ten neteks įeiti.

-Sveiki, - šyptelėjau. -Ar Everetas namuose?

-Ne, - jis taip pat nusišypsojo, tik liūdnai. -Jis pas gydytojus.Ar galiu kažkuo padėti?
Atsidusau ir linktelėjau. Nuskubėjau iki automobilio ir pagriebiau knygą, kurią mūsų draugystės pradžioje paskolino Everetas.

-Jeigu nesunku, perduokite šitą jam, - padaviau knygą Piteriui ir jis linktelėjo.

-Būtinai.
Keletą akimirkų patylėjau.

-Ar... jam viskas gerai? - jaučiau, jog graudinuosi, bet man buvo nė motais.
Piteris pakraipė galvą.

-Turint omenyje fiziškai, tai taip, - linktelėjo. -Jis sveiksta. Bet jeigu kalbame apie emocijas... Jis įskaudintas.

Palinksėjau. Nusibraukiau kelias ašaras išdavikes. Žadėjau būti stipri, bet turbūt dar neišverkiau visko per tas kelias savaites.

-Ar galėsite jam pasakyti, kad labai jo pasiilgsiu?

-Tu išvažiuoji? - pakėlė antakius Piteris ir man linktelėjus jis prieėjo arčiau ir apkabino. -Pasakysiu viską, ką reikės, Viviana.

-Viską parašiau raštelyje, kuris yra knygoje, - mano balsas trūkinėjo. -Bet perduokit, kad jo pasiilgsiu, jeigu netyčia neperskaitytų mano raštelio.

-Būtinai, - palinksėjo atsitraukęs. -Buvo malonu su tavimi susipažinti, Viviana.
Nusišypsojau ir dar kart nusibraukiau nenustojančias riedėti ašaras.

-Man taip pat. Ačiū už vyryklę taip pat, - tariau, priversdama vyriškį nusijuokti.

Išvažiuodama iš Evereto privažiavimo, paskutinį kart nužvelgiau namą. Man skaudėjo širdį, jog negalėjau pamatyti jo paskutinį kartą. Taip pat buvo skaudu, jog paskutiniai jo tarti žodžiai man buvo pikti.

X

-Skelbiu nuosprendį, - teisėja kaukštelėjo plaktuku į stalą. Kajus atsisukęs pažvelgė į mane, jo akyse mačiau raudonį, esu įsitikinusi, jog jis pastąrasias kelias dienas nemiegojo ir daug raudojo. -.... yra pripažintas kaltas, Marianos Elijas nužudymu ir savo draugų vertimu bei grąsinimu nuslėpti nusikaltimą.

Sumirksėjau kelis kartus ir nusukau žvilgsnį į teisėją. Tačiau tai nepadėjo. Paskutinias keletą dienų buvau be galo išsiblaškiusi ir negalėjau susikaupti.

-Tai reiškia, jog šito mėšlo atsikratėme visam gyvenimui, - atsikvėpė Zakas.

-Dar ne visai, - papurtė galvą Isla.

-Tik liko sumokėti baudą ir būsime laisvi, - tariau aš ir Ari palinksėjo bei apsikabino mus visus.

-Jaučiuosi jau dabar laisva.

-Kajus kalės, o mes gyvensime savo gyvenimus, - tariau ir papurčiau galvą. -Tai neatrodo teisinga...

-Bet toks yra gyvenimas, - Zakas apglebė mane per pečius ir mes visi drauge išėjome iš teismo rūmų.

-Tada gyvenimas yra suknistai nesąžiningas, - atsidusau.

-Taigi, ką veiksite dabar? - paklausė Ari, kai priėjome mūsų visų automobilius.

-Važiuosiu į Niujorką ir ten susitiksiu su Dilanu, - Isla patrynė rankomis.

-Važiuosiu namo ir pasigersiu iki žemės graibymo, - Zakas atsakė, priversdamas mus nusijuokti.

-Aplankysiu tėvus, - tariau. -Ir važiuosiu namo anksčiau nei žadėjau.

-Grįši į Australiją? - susiraukė Isla.
Palinksėjau.

-Nusprendžiau, kad Amerikietiškos vasaros ne man,- pagūžčiojau ir Ari apsikabino mane.

-O aš važiuosiu namo ir susitiksiu su Leo,- ji pavartė akis. -Pasiilgau to asilo.
Nusijuokiau.

-Aplankysiu jus, - palinksėjau ir mes visi atsisveikinome.

-Pasiilgsiu tavęs, Viviana, - Zakas pabučiavo man į žandą ir tada pašiaušė man plaukus. Už tai trenkiau jam į petį.

-Aš taip pat tavęs, Žakai, - šyptelėjau ir vaikinas pavartė akis.

-Nepasiduok emocijoms ir negyvenk prisiminimais, -Isla tarė man tyliai, kai apsikabinome. -Žydėk toliau, - mirktelėjo ir aš nusijuokiau.

-Sėkėmės tau su restoranu, - tariau ir ji palinksėjo.

-Jos tikrai prireiks, - nusijuokė.
Priėjau prie Arizonos ir ši nusišypsojo.

-Mes dar pasimatysim, - tariau ir ji palinksėjo, tačiau vistiek smarkiai apikabino.

-Šita kelionė buvo sunki, tačiau ji pakeitė mus visus, - tarė mergina.

Nė nepastebėjau, kaip vėl visi stovėjome ratu.

-Ir tai tik į gerą, - tariau ir visi apsikabinome kartu.

X

Savaitę praleidau su tėvais. Senai juos mačiau, todėl turėjome daugybę temų, kuriomis šnekėjomes. Mama sužinojusi apie tai, ką sakiau apie Kajų ir baudą buvo nustebusi. Tada sekė kalba apie mano buvusį nėštumą.

-Prašau pasakyk, jog jis nevertė to daryt, - ji tarė stebėdama mane susirūpinusiu žvilgsniu.

-Jis nevertė to manęs daryti, - nuraminau mamą. -Tai įvyko prieš tą naktį.
Ji palinksėjo.

-Ar gali papasakoti apie šios vasaros romaną? - man suspaudė širdį, tačiau prisiverčiau nusišypsoti.

-Žinoma, papasakosiu viską, ką tik nori sužinoti, - gūžtelėjau. Vieną akimirką pasakojant buvau įsitikinusi, jog graudinuosi, todėl buvau dėkinga akiniams nuo saulės.

Sėdėjome restorane ir kalbėjomes. Tik mes, dviese su mama. Valgėme ledus ir man pasakojant apie Everetą, jos veido nepaliko šypsena.

-Kalbi lyg įsimylėjusi, - galiausiai tarė, man pabaigus pasakoti. -Nenoriu patikėti, jog savo noru sutikai daryti pertrauką.

-Neturėjau pasirinkimo, mama, - atsidusau. -Ilgai slėpiau nuo jo tiesą apie jo pažįstamą žmogų.

Ji palinksėjo.

-Ar tau su juo buvo gera? - nustebau nuo tokio mamos klausimo.

-Žinai, - atsikrenkščiau. -Taip. Daug geriau nei buvo su Kajumi, - tariau ir ji palinksėjo.

-Džiaugiuosi, kad dabar atsikratei minčių apie Kajų. Bet nenoriu, kad kentėtum dėl Evereto.

-Gyvensiu, kaip gyvenau, - atsidusau ir atsilošiau į kėdės atlošą. -Nusprendžiau, jog visam laikui kelsiuosi į Australiją.
Mama pakėlė antakius.

-Prašau, parvesk man australą žentą, - ji mirktelėjo ir aš nusijuokiau.

xxxx

labai laukiu jūsų komentarų!🌞pasidalinkit nuomonėm apie bet ką🌻