Gaudantys Bangas

14. Ananasų sultys

-Kaip sekėsi pasimatymas? – paklausė Arizona ir jos akys sužibėjo iš smalsumo.

-Buvo smagu, - tariau ir prikandau lūpą.

-Kažko nesakai, - susiraukė Isla ir užtepė dar vieną sumuštinį.

-Na, iš tiesų, nebuvau pasimatyme labai ilgai ir visi buvo nevykę, tad šitas buvo vienas geriausių. Smagiai praleidome laiką, - papasakojau.
Arizona linktelėjo.

-Esu įsitikinusi, jog tai ne paskutinis jūsų pasimatymas, ar ne? – ji pakėlė antakį ir aš pajutau kaip mano skruostai ėmė raudonuoti.

-Ji raudonuoja? – išplėtė akis Isla.

-Viviana, nejaugi viskas taip gerai? – Arizona nustojo pjaustyti agurką.

Bandžiau paslėpti veidą plaukuose, tačiau jie buvo per trumpi.

-Negali būti... – draugė padėjo peilį ir pribėgusi prie manęs suspigo. –Tau jis patinka?!

-Ša, ša, ša, - nuraminau ją. –Tyliau, vaikinai dar miega.

-Na, tai ar jis tau patinka? – įsiterpė Isla.

-Manau... – atsakiau tyliai ir pažvelgiau pro langą.
Merginos pradėjo džiūgauti kaip beprotės.

-Tai nuostabu!

-Pagaliau!

-Nurimkit, - galiausiai atisdusau ir draugės susirūpinusios pažvelgė į mane.

-Kas negerai? – Arizona sukryžiavo rankas ant krūtinės.

-Bijau, kad vėl liksiu įskaudinta, todėl nenoriu to nė svarstyti.

Arizona suurzgė, o Isla pasitrynė smilkinius.

-Negalvok apie tai, - tarė šviesiaplaukė. –Tiesiog gyvenk šia akimirka ir pamiršk praeitį, pamiršk, kad iš čia išvažiuosi.

-Visiškai sutinku su Isla, nes tau reikia atsipalaiduoti bent kartą, - linktelėjo Arizona.

X

***

-Kas ji tokia? – paklausė Zakas, kai įleido moterį, maždaug keturiasdešimties, į namus.

-Tai kokio velnio tu ją įleidai jei jos nepažįsti? – paklausiau, atsitraukusi nuo Kajaus.

-Šią moterį mano tėvai pasamdė, kad prižiūrėtų namą ir jį sutvarkytų, - paaiškino Arizona ir atsistojo nuo sofos, kartu pakeldama ir mane su Kajumi. –Turbūt tėvai nepranešė, kad mes esame čia. Aš pasikalbėsiu su mama, po to, kai ji išeis. Dabar eime į miestą.

Išsiskirstėme, kad pasiruošumėm pasivaikščiojimui mieste. Mano durys buvo šiek tiek pravertos, o aš sėdėjau ant lovos, jau pasiruošusi, ir maigiau telefoną. Pakėliau akis į veidrodį ir atsidusau savo atvaizdui.

Mano plaukai buvo sukelti į viršų. Matėsi didžiuliai auskarai, kuriuos labai dievinau. Devėjau juodą iki kelių suknelę ir avėjau juodais sportbačias kurie tiko prie suknelės. Atrodžiau padoriai ir visai gražiai.

Išgirdau girgžtelėjimą už savo durų ir pažvelgiau pro tarpelį. Ten stovėjo ta pati moteris, kuri turėjo tvarkyti namus.

-Ką jūs čia darote? – paklausiau ir atsistojusi priėjau prie durų.

Moteris tik nusišypsojo ir lėtai nupėdino toliau. Norėjau žiotis ir kažką jai sakyti, tačiau prikandau liežuvį. Uždariau duris ir per kūną perbėgo išgąsties šurpuliukai.