Gaudantys Bangas

19. Pirmyn

-Nustojo lyti, - tariau ir vaikinas linktelėjo. – Kur mes esame?

-Nepastebėjau pavadinimo, - atsakė Everetas. –Tiesiog vairuoju.
Pasisukau į vaikiną ir bandžiau įžiūrėti jo veido bruožus. Buvo per tamsu, jog tai padaryčiau, bet mačiau siluetą.

-Žinai, tai kraupu, tad galėtum nespoksoti, - jis tarė ir aš nusijuokiau.

-Atleisk, - papurčiau galvą, tačiau nenusukau žvilgsnio.

Per radiją tyliai užgrojo „Young Dumb & Broke” daina. Pagarsinau ir ėmiau linguoti, o Everetas dainavo kartu su radiju.

„I'm so high at the moment
I'm so caught up in this
Yeah, we're just young, dumb and broke
But we still got love to give“

Bandžiau įsiminti, kuo daugiau detalių iš šios akimirkos. Jaučiausi laiminga ir man tai patiko.

X

-Gal sustokime čia? – parodžiau į įvažiavimą į paplūdimį. –Visą naktį vairavai, galėtumėm pasivaikščioti ir sutikt saulėtekį, - pasiūliau ir Everetas pasuko į keliuką.

Po kelių minučių jau ėjome miško takeliu gilyn. Buvau įsisupusi į pledą, kurį vaikinas laikė automobilyje.

-Ar kada nors pagalvoji, kas bus šioje vietoje, tarkime, po kelių šimtų metų? – paklausiau. Vis dar buvo tamsu, tačiau pastebėjau, kaip vaikinas pažvelgė į mane.

-Niekad apie tai nesu pagalvojęs, - jis gūžtelėjo. –Man patinka negalvoti apie ateitį be mūsų šioje žemėje, - tarė ir aš linktelėjau.

-O aš pagalvoju. Galvoju ne vien apie ateitį be mūsų, bet ir praeitį su mūsų protėviais.

-Kodėl?

-Man patinka galvoti apie viską, tik ne realybę, - prisipažinau. –Labai nemėgstu realybės.

-Ar yra priežastis, dėl kurios nemėgsti realybės?
Patylėjau.

-Yra tokių dalykų, tačiau jie turėtų slėgti tik mano pečius, - atsakiau ir vaikinas linktelėjo.

-Kartais gerai nusimesti naštą nuo pečių, - jis gūžtelėjo. –Tačiau suprantu apie ką šneki. Aš taip pat turiu tokių dalykų.

Patikėk, blogesnių už mano nebūna.

Netrukus priėjome paplūdimį. Jau po truputį buvo pradėję švisti, atrodė, jog saulė kyla iš vandenyno. Patiesiau pledą ant smėlio ir atsisėdau. Everetas atsisėdo šalia.

Nejučia atrėmiau galvą į vaikino petį ir pajutau, kaip jo ranka apglėbia mano pečius.

-Visada noriu būti kažkur kitur, - tyliai tarė ir pažvelgė į mane. –Bet dabar nenoriu niekur kitur...

Everetas palinko arčiau manęs ir švelniai pabučiavo. Mano skrandyje atsidarė visas zoologijos sodas, o oda pašiurpo. Širdis suspurdėjo iš laimės.

Atsitraukiau ir prikandusi lūpą pažvelgiau į vaikino akis. Jo veide mačiau šypseną, kuri tirpdė mano širdį dar labiau.

-Neįsivaizduoji, kaip senai norėjau tai padaryti, - jis tarė.

-Įsivaizduoju, - nusišypsojau ir vėl pabučiavau šviesiaplaukį.

X

-Šiandien dirbsi? – paklausiau, kai vaikinas susojo prie namo, kuriame buvau apsistojusi.

-Ne, šiandien man laisvadienis, - atsakė ir nusišypsojo. –Žadu visą dieną miegoti.

-Kai atsibos miegoti, paskambink, - šyptelėjau ir uždariau duris. Dar kart pamojavusi Everetui, nuskubėjau į butą.