32. Pažadai

357 32 2
                                    

Be penkiolikos minučių dešimt, stovėjau prie policijos departamento ir stebėjau pastatą. Nedrįsau ten eiti viena, tačiau supratau, kaip kvailai atrodau stovėdama šalia.

-Viviana, - išgirdau Islos balsą ir pajutau jos smulkias rankas ant savo pečių. –Ar pasiruošus?  - paklausė.

-Turbūt, - gūžtelėjau ir pasisveikinusi su kitais draugais, visi nužingsniavome link įėjimo.

-Sveiki, - pamatęs mus tas pats vyriškis, kuris praeitą kartą apklausinėjo, priėjo prie mūsų. –Šiandien neužtruksime, nes apklausinėsim visus iš karto, be to, tai pasitrikinimui.

Linktelėjau. Pareigūnas nusivedė mus į savo kabinetą.

-Visų socialiniuose tinkluose matėme nuotraukas iš tos nakties, be to kalbėjome su keliais žmonėmis iš to vakaro, kurie tvirtino, jog pamena jus vakarėlyje, tad alibi jūs turite ir tikrai nesate įtariamieji, bet norime pakalbėti apie jūsų draugą Kajų...

-Kas apie jį? – paklausė Zakas.

-Ar tiesa, kad jis jūsų pusbrolis? – kreipėsi vyras į Zaką, o vaikinas linktelėjo.

-Na, taip.

-Tą vasarą jis visą laiką buvo su jumis?

-Taip, - atsakiau.

-Ar nepastebėjote nieko keisto jo elgesyje, tą vasarą?

-Nemanau, - susiraukė ir papurtė galvą Arizona.

-O gal pamenate ar jis buvo kažkuriuo metu dingęs, per vakarėlį?

-Jūs tikrai manote, kad mes prisimenam? – Isla nusijuokė. –Prisipažinsiu vieną dalyką, - ji atsiduso. –Buvau nepilnametė, bet tą vakarą buvau nusitąšiusi...

Bandžiau sulaikyti šypseną, o Arizona pažvelgė į mane nustebusi. Mačiau, jog ir Zakas laikėsi, kad nesusijuoktų.

-Na, - kostelėjo pareigūnas. –Už tai nubausti jūsų nebegaliu, tad...

-Klausykit, - prakalbau aš. –Jeigu kažkas iš mūsų žinotų kažką apie Kajų ir tą vasarą, tikrai pasakytumėm, - linktelėjau. Pareigūnas peržvelgė mus visus.

-Gerai, - atsiduso. –Ačiū už pokalbį.
Visi pakilom ir kuo greičiau išsinešdinom iš to pastato.

-Nemaniau, jog Isla bus toji, kuri pratrūks prie pareigūnų, - nusijuokė Arizona, o Isla atsiduso.

-Jie nesupranta, kad praėjo ne trys mėnesiai, o trys metai, - ji gūžtelėjo.

-Bent jau dabar galime nueiti papusryčiauti, - Zakas nusijuokė.

X

-Ką žadi veikti šiandien? – paklausė manęs Zakas.

-Kiek žinau, Everetas mane vedasi į pasimatymą, - atsakiau ir gurkštelėjau apelsinų sulčių. Sėdėjome nedidelėje kavinukėje ir valgėme pusryčius.

-Šiandien vyksta vakarėlis, jeigu norėsit užeikit, - jis tarė ir aš susiraukiau.

-Dėl to noro abejoju, tačiau turėsiu omenyje, - linktėlėjau.

-Turbūt mūsų mini kelionės nebebus, ar ne? – Isla paklausė, kai mus apniko tyla.

-Jeigu viskas vyks pagal mus, manau, kad dar galėtumėm paiškylauti, - Zakas gūžtelėjo.

-Ką turi omenyje „vyks pagal mus“? – susiraukiau.

-Jeigu mes nebūsim uždaryti į cypę, tada keliausim, - vaikinas atsiduso ir nustūmė jau tuščia lėkštę nuo savęs.

Gaudantys BangasWhere stories live. Discover now