Gaudantys Bangas

19. Pirmyn

Buvau pervargusi, visą naktį nemiegojau ir vienu metu galvojau tiek daug, ir jaučiau tiek pat daug. Manyje viskas maišėsi.
Mintyse vis dar kartojosi vaizdas, kai Everetas palinko link manęs ir sujungė mūsų lūpas. O širdis vis suspurdėjo kiekvieną kartą, kai apie tai pagalvojau.

Persirengiau į švarius rūbus su kuriais būtų patogu miegoti ir kritau į patalus, kurie neįtikėtinai šildė. Po kelių sekundžių išgirdau, kad mano telefonas suvibravo.

„Šiandien eisime į vakarėlį, nori kartu?“ – rašė Ari. Atsidusau ir pergalvojau visą likusią dieną. Dar buvo tik vidurdienis, todėl nusprendžiau, jog spėsiu nuveikti viską, ką buvau suplanavusi.

„Taip. Kelintą?“ sumaigiau atsakymą ir netrukus telefonas vėl suvibravo pranešdamas apie naują žinutę.

„Šaunu. Susitinkam pas mus, apie aštuntą.“
Padėjau telefoną ant spintelės ir dar šiek tiek apgalvojusi pastarąją naktį užmigau.

X

-Ką tu čia vilki? – išplėtė akis Arizona, man įėjus į virtuvę.

-Apie ką tu kalbi? – pažvelgiau į savo juodą, besiplaikstančią suknelę.

-Apsirengei lyg eitum į laidotuves... – ji papurtė galvą.
Nusijuokiau.

-Nekreipk dėmesio, - prie manęs priėjo Isla. –Ji ir mano aprangą iįpeikė, - ji perbraukė ranką per šviesiai mėlyną sijoną.

-Kas darosi, Ari? – paklausiau.

-Taip, kas tau darosi, Zona? – palinko jos arčiau Zakas ir ji trenkė vaikinui į petį. –Auč! Juk taip elgiasi tik Viv!

-Nuo šiol elgsiuos ir aš, - ji tarė pro sukąstus dantis.

-Kas šitai moteriai negerai? – šialia manęs netikėtai atsirado Kajus.

-Labas ir tau, Kajau, - pavarčiau akis.

-Ana, - linktelėjo. Kadangi vaikinas stovėjo arti, jaučiau nuo jo sklindantį imbierinių guminukų kvapą. –Ar mes pasiruošę eiti? – pažvelgė į Arizoną. –Ar kažkas per daug piktas kažkur eiti? – nužvelgė visus.

-Galim eit, - pavartė akis Ari ir pagriebusi nuo stalo rankinę, išėjo pro duris.
Po maždaug penkiolikos minučių, jau buvome kažkieno vakarėlyje. Draugai šoko, o aš stovėjau atsirėmusi į stalą, kuris buvo nudeliotas plastikiniais puodeliais su alkocholiniais gėrimais, ir gurkšnojau apelsinų sultis.

Buvau toji, kuri šiandien turėjo išlikti blaivi. Man tai nebuvo sunku, nes po praeito vakarėlio nebenorėjau alkoholio nei užuosti.

Virtuvėje buvo keli žmonės, tačiau jie bendravo tarpusavyje ir dar havajietiškai.
Iš tiesų buvau nustebusi, kaip greitai draugai perprato kalbą. Jie kalbėjo ir angliškai, ir šiek tiek havajietiškai, todėl labai lengvai susikalbėjo su visais.

Tuo tarpu aš nesuprantu beveik nei žodžio havajietiškai, todėl negaliu bendrauti su niekuo, kas kalba kita kalba nei angliškai.
Į virtuvę įėjo aukštas vaikinas, labai garbanotų plaukų. Paskui jį įėjo ir jo draugas. Jie sustojo prie stalo į kurį buvau atsirėmusi.

-Kažin kas čia? – garbanius pauostė gėrimą. –Viskas aišku, - susiraukęs linktelėjo ir padėjo stiklinę atgal.

-Na, aš imsiu šitą, - jo draugas prunkštelėjo ir pagriebęs stiklinę, tuo pačiu metu ištuštino ją.

-Aš nerizikuosiu ir paieškosiu sulčių, - pastebėjęs draugo veiksmus suraukė nosį. Vaikinas buvo iš tiesų neeilinių bruožų. Ir turėjo visiškai kitokį akcentą. Spėjau, jog jis buvo prancūzas.

-Sultys kairiojoje spintelėje, - tariau ir jis atsisuko į mane.

-Dėkui, - nusišypsojo ir aš linktelėjau.
Išsitraukęs stiklinę jis prisipylė sulčių ir priėjo prie manęs.

-Kodėl leidi laiką čia? – paklausė.

-Nemėgstu šurmulio, - gūžtelėjau.

-Tad, ką veiki vakarėlyje? – jis nusijuokė.

-Mane atsitempė draugė, - tariau ir atsidusau. –Nors iš dalies aš sutikau, - susiraukiau. –Bet per prievartą.
Jis pakėlė antakius ir palinksėjo.

-Sunkus tas gyvenimas, ar ne? – šyptelėjo.

-Labai, - pasitryniau kaktą.

-Taip, - jis linktelėjo. –Manau, kad mano „palydovas“ nežino, kad aš gėjus, - tarė rimtai ir aš paspringau sultimis.

-Ir tu man tai sakai, nes..? – susiraukiau. –Be to, tau vis tiek teks jam pasakyti tiesiai.

-Na, maniau, kad mes dalinamės bėdomis, - jis gūžtelėjo ir aš nusijuokiau.

-Tada tęsk, - tariau.

-Visą naktį bandžiau flirtuoti, tačiau jis nei kiek nereaguoja, - jis papūtė lūpas.

-Aš nemiegojau visą naktį, nes praleidau ją su vaikinu... – tariau ir gurkštelėjau sulčių. –Manau, kad jis man patinka, bet nenoriu to pripažinti ir nenoriu vėl likti įskaudinta.

-Nori pasakyti tu miegojai su vaikinu, nežinodama ar jis tau patinka? – nustebo vaikinas ir aš nusijuokiau.

-Nemiegojau. Mes važinėjomes ir kalbėjomes.

-Na, jeigu jis tau patinka, tai pirmyn, - suplojo rankomis garbanius.

-Bet aš bijau, - nuleidau galvą. –Buvau labai įskaudinta, todėl bijau vėl tiek daug kentėti.

-Jeigu jis toks nuostabus, kaip tu iš tikrųjų galvoji, tada jis tavęs neįskaudins, kaip tas kitas idijotas padarė, - garbanius papūtė lūpas.

Atsidusau. Nieko nebesupratau. O gal nenorėjau suprasti?

-Pamirškim viską ir einam pašokti? – pakilnojo antakius garbanius.

-Žinoma...

-Natanielis, - jis šyptelėjo ir aš linktelėjau.

-Natanieli, mano vardas Viviana, - tariau ir ištiesiau delną vaikinui. Jis prunkštelėjo ir švelniai spustelėjo man delną.

-Tėvai ne itin gerai apdovanojo mus vardais, - tarė ir aš nusijuokiau.

-Nelabai, - susiraukiau ir padavus garbaniui ranka, nuskubėjau paskui jį, kur mano visi draugai šoko.

Po maždaug penkiolikos minučių nuovokos praradimo ir nenustojančio juoko, atsiplėšiau nuo garbaniaus ir sėdėjau ant laiptelių prie įėjimo. Keisčiausia tai, jog čia buvo vieta, kur nebuvo nei vieno žmogaus, nes visi rinkosi namo kieme arba pačiame name.

Aplink namo įvažiavimą buvo pristatinėta daugybė automobilių. Dangus jau buvo tamsus, dėl šviesos kiekio nesimatė žvaigždžių.

Pasirėmiau į turėklą ir užmerkiau akis. Visa praeita naktis prabėgo man pro akis ir širdį sušildė tolimas, bet pažįstamas jausmas. Turbūt buvau vienintelė tame vakarėlyje, kuri norėjo būti kitur ir su kai kuo kitu.

xxxx

ačiū labai už 1 vietą teen fiction kategorijoj🌸 stebinat mane žiauriai.