Alina ir Galingasis ✓

XXV Skyrius

Su merginomis gyventi viename name nebuvo sunku. Nepaisant to, kaip stipriai ilgėjausi Diko, su draugėmis vis tiek tapo linksma. Žinoma, galiausiai joms atleidau ir ne dėl nieko nesukau sau galvos. Magiją dabar galėjau valdyti puikiai, fiziškai apsiginti taip pat galėjau.

Užtat pilnai pasinėriau į žmonių gyvenimą. Vieną vakarą susikrimtau dėl Diko. Jo kelias dienas iš eilės nebuvo mokykloje. Arba jas atsirasdavo tik keliose pamokose, o vėliau vėl dingdavo it vaiduoklis. Nors aš jam ir rašiau žinutes, bandžiau skambinti, jis kvailai ignoravo mane. Galiausiai penktadienio vakarą neiškentusi apsirengiau megztinį ir, pranešusi merginoms, jog einu pas savo vaikiną, nuskubėjau Diko namų link.

Viso namo langai buvo tamsūs. Tik Diko kambaryje degė silpna šviesa. Žinojau, jog apie mane Dikas savo tėvams nieko nepasakojo. Todėl nenorėdama jam kelti rūpesčių, nusprendžiau patekti pas jį pro jo kambario langą.

-Vanduo, tu kilk aukštyn, keldamas mane  kartu su savimi, - tyliai kartojau naudodama vandens magiją. Langas buvo uždarytas. Pirštu palietusi stiklą, atsargiai ištirpinau jį ugnies pagalba. Sugėrusi savyje magiją, greitai įsmukau į kambarį.

-Dikai? - pakvietusi vaikiną, apsižvalgiau ir tuoj pat buvau jo sučiupta už liemens. Jis atsuko mane į save ir vieną ranką užspaudė man burną.

-Tyliai, - vien lūpomis ištarė jis ir įsiklausė į nakties tylą. Name tvyrojo absoliuti tyla.

Apkabinusi vaikino kaklą pridėjau lūpas prie jo ausies ir vos girdimai sušnibždėjau:

-Kas vyksta?

Dikas pasuko galvą į mane ir lūpomis palietė mano skruostą. Tuomet jis švelniai pabučiavo mane į lūpas. Jo miklūs pirštai palindo po mano megztiniu ir palaidine ir išlaisvino krūtis atsegdamas liemenėlę.

-Dikai, jie išgirs, - sukuždėjau gaudydama kvapą.

Vaikinas sunkiai įkvėpė ir užmerkė akis.

-Aš negaliu laikytis, - prislopintas jo balsas sujaudino mane. 

Prikandusi lūpą mąsčiau. Kodėl gi nepriėmus iššūkio?

-Aš irgi, - sukuždėjau prisitraukdama Diką bučiniui. Jis nuvilko mano megztinį, vėliau palaidinę. Aš lengvai atsikračiau jo pilkais marškinėliais su trumpomis rankovėmis. Jis atsegė savo kelnes, o aš atsikračiau savosiomis.

-Dieve, jūs rimtai ruošiatės užsiimti tuo būtent čia? - Kajaus balsas pasigirdo mūsų galvose. Išsigandusi nuoga prisiglaudžiau prie Diko kūno.

Vaikinas tuo tarpu piktai atsisuko, jo rankų gyslos nušvito žalia spalva. Balso aidas galvoje dingo. Dikas įsitempęs pasakė:

-Viskas. Jo čia nėra.

Jis kaltai pažvelgė į mane. Nusprendžiau nekelti papildomo triukšmo ir pabučiavau jį. Dikas tyliai mane pakėlė ir paguldė ant lovos. Vos jis sujudėjo, čiužinio spyruoklės išdavikiškai sugirgždėjo.

Tyliai nusikeikęs Dikas vėl mane pakėlė ir nunešęs pasodino ant tuščio stalo.

-Tu turi apsaugą? - sukuždėjau. Dikas papurtė galvą ir šelmiškai nusišypsojo.

Atsidusau. Ir ką man dabar daryti.

-Aš tuo pasirūpinsiu, negalvok apie tai.

-O jeigu tu užsimirši? - paklausiau.

Dikas priartėjęs palinko ir jo karštos lūpos nuslydo mano kaklu žemyn. Atlošusi galvą suleidau pirštus į Diko plaukus.

Kai jis įėjo į mane visų ilgiu, įsikandau sau į ranką stengdamasi sulaikyti dejonę.

-Eikš, - supratęs, kad tyliai mums šitaip nesigaus, jis įtraukė mane į aistringą bučinį. Ir ėmė judėti.

Mes kandžiojome vienas kito lūpas bučinio metu, kai bandydavome sulaikyti dejonę. Artėjant kulminacijos link, Dikas atsitraukė ir baigė ant mano palaidinės. Drebėdama nuo patirto malonumo, nulipau nuo stalo ir iš karto atsidūriau Diko glėbyje.

Giliai alsavau. Pavargusi įsikniaubiau į Diko raumeningą, nuogą krūtinę. Staiga kažkur apačioje pasigirdo žingsniai. Aš greitai ėmiau rengtis, Dikas taip pat. Užsisegusi liemenėlę, pažvelgiau į savo sugadintą palaidinę. Prikandusi lūpą užsivilkau megztinį.

-Atleisk už palaidinę, - priėjęs arčiau, vaikinas apkabino mane už nugaros. Jis nosimi palietė mano skruostą ir švelniai jį pabučiavo.

-Viskas gerai, išskalbsiu, - sukuždėjau ir pasisukau į mylimąjį, jog jį pabučiuoti.

-Dikai, kas vyksta? Ar pas tave yra rūpesčių? - susikrimtusi paklausiau vaikino.

Jis šyptelėjęs apkabino mane ir pasakė:

-Tėvai paskyrė namų areštą už mano klajones. Bet kai tu esi šalia, man visiškai nusispjauti į tuos rūpesčius.

-Viskas bus gerai, - suėmusi jo veidą, tvirtinau, - tėvai yra tėvai. Kada nors tu irgi būsi tokiu ir pergyvensi dėl savo mylimų vaikų.

-O tu pergyvensi kartu su manimi, nes tai bus mūsų vaikai, - jo akys sužėrėjo.

Mano širdis ėmė greičiau plakti. Ak, kokia romantiška atmosfera...

-Mūsų? Tu tikrai... - susigėdusi nuleidau galvą, - nori ateities su manimi?

Diko švelni ranka suėmė mano smakrą ir pakėlė galvą. Jo akys įsiskverbė į manąsias ir aš jau niekaip nebegalėjau iš jų ištrūkti.

-Noriu labiau už viską pasaulyje, brangioji, - Diko veidas buvo absoliučiai rimtas. Jis palinko arčiau manęs ir pridėjo: - Ir tau labiau tinka mano pavardė.

Nusišypsojau susigraudinusi. Dikas pirštu galais nuvalė vieną pasprukusią laimės ašarą ir švelniai mane pabučiavo.

Pagaliau mano gyvenimas tapo pasaka.