Alina ir Galingasis ✓

XXII Skyrius

-Tu ją išdavei, nepamiršk to, - Misenos balsas buvo aštrus it peilis, - dabar ji visiškai viena. Jos mama neseniai mirė: nuo begalinio sielvarto. Tad dabar mirsi ir tu, Alina, - jos ledinės akys skrodė mane kiaurai.

-Ne, palauk, jos magija turi atitekti man. Jeigu aš ją sujungsiu su Zelio magija, viso pasaulio vartai bus mūsų! - nugriaudėjo karaliaus Viktoro balsas. Dar vienas lūžys mano viduje. Dar viena aštri skausmo adata.

-Aš atiduosiu savo galią jums, bet ji grįš į žmonių pasaulį, ir daugiau niekas iš jūsų nelies jos, - Dikas buvo susierzinęs ir labai piktas. Tokio rimto aš dar nesu jo mačiusi.

-Gana, - ištariau. Visų akys įsmigo į mane. Iškėliau galvą, - Nieko nebus.

-Užčiaupk savo burnytę, mažyle, - tėškė Misena.

-Man reikėjo pačiam išrauti tau galvą, - spjovė Dikas mano netikrai motinai.

-Pasaulyje liko tik blogis. Iš gėrio esu tik aš, Dikas, mūsų draugai... Magijos pasaulis nyksta, nes jūs viską išžudėte, - kalbėjau vis garsiau, - jūs trypėte kitų laimę! - šaukiau apsipildama karštomis pykčio ir skausmo ašaromis, - jūs nejaučiate nei sąžinės griaužimo, nei meilės. Nes jūs esate pabaisos. Esate bailiai. Jūs ginatės savo piktumu, nes iš tikrųjų esate niekam tikę ir silpni padarai, - verkiau, - jūs turite už viską atsakyti.

Paskutinei ašarai nukritus ant grindų, ištiesiau rankas į šonus.

-Alina, nurimk, - mylimojo balsas sklido iš labai labai toli...

-Tai, kas užslėpta many, atgyki vėl, - užverčiau galvą į viršų, - Galingasis, atsiverki ir nugalėk.

Toji akimirka buvo lemtinga. Mano viduje išnyko viskas: emocijos, mintys ir pojūčiai. Liko tik tuštuma, kurią užpildė ugnis ir vanduo.

Iš kairės rankos veržėsi galingojo vandenyno vanduo, o iš dešinės - karščiausio ugnikalnio lava. Viskas aplinkui drebėjo. Tai pabaiga. Dabar yra magiškojo pasaulio pabaiga. Likusį blogį reikia sunaikinti. Šį kart visam laikui.

Staiga mane iš už nugaros apkabino Dikas. Jo rankas sunėrė mano pirštus, jo kūnas visiškai prigludo prie manojo.

-Kartu, - jo lūpos sukuždėjo vienintelį žodį, kuris mane uždegė, uždegė mano vidinę galią.

-Visada, - atsakiau ir pajutau, kaip jo galinga, milžinišką energiją turinti Zelio magija sklinda didelėmis bangomis iš jo kūno ir pinasi su mano magija.

Po kelių sekundžių įvyko tai, kam buvo lemta įvykti: mūsų magija nušlavė viską aplinkui. Veloro karalystė visiškai išnyko. Misenos ir karaliaus Viktoro lavonai degė mūsų magijoje.

Mirštančio drakono klyksmas buvo paskutinis garsas, kuris liko iš Veloro karalystės.

Dikas spėjo įstūmti mane į nykstantį veidrodį. Ir mes nusklendėme į kitą pasaulį. O šis išnyko amžiams.

***

-Po galais, jūs gyvi! - mus pasitiko Izabelos balsas.

Skaudžiai nugriuvau ant grindų. Dikas nukrito šalia. Mus apsupo visi: Izabela, Kajus, Ronis, Finas, Šarlotė ir Diana.

-Ar jūs sveiki? - susirūpinęs paklausė Finas.

-Viskas gerai, - sumurmėjo Dikas. Jis šiaip ne taip atsistojo.

-Kur jūs iš vis buvote? - piktai paklausė Diana.

Dikas tylėjo. Jis atsitūpė ir, švelniai mane apglėbęs, pakėlė ant rankų.

-Jūs galite normaliai paaiškinti, kas vyksta? - pratrūko Kajus.

Dikas pasuko laiptų link.

-Priešų nebeliko. Mes saugūs, - ramiai pasakė vaikinas ir ėmė lipti laiptais aukštyn.

Niekas mūsų nesekė. Buvau žiauriai nusilpusi. Vos pajėgiau rankomis laikytis Diko kaklo.

Jis nunešė mane į mūsų kambarį. Paguldęs ant lovos, vaikinas čiupo pūkuotą antklodę ir rūpestingai mane apklojo.

Nusilpusi žvelgiau į jį. Jo susirūpinęs žvilgsnis akylai mane stebėjo.

-Alina, - jis paėmė mano rankas ir prigludo prie manęs, - pailsėk, prašau tavęs. Laikykis, brangioji, - Diko kuždesys virpino mano veidą.

Aš pabandžiau sukaupti likusias jėgas, priverčiau paklusti man skaudančius kūno raumenis. O tuomet kilstelėjau nuo lovos ir pabučiavau Diką. Jis akimirksniu atsakė į mano bučinį. Suglebau, bet jis mane sugavo savo glėbyje.

-Myliu tave, - jo karštas kvėpavimas nutvilkė odą, - atleisk man, meile, atleisk.

Aš dar karščiau pabučiavau Diką. Deja, mano jėgos silpo, o kūnas beviltiškai troško poilsio. Dikas tai puikiai suprato, todėl jis įsitaisė šalia manęs lovoje ir migdė savo maloniais prisilietimais ir glostymais.

Viskas. Jis čia. Dikas su manimi. Tai viskas, ką aš dabar turiu. Dikas Zelis, mano meilė ir mano brangiausia laimė.