'Velvet Odrea
Galėjau jausti kažkieno ranką spaudžiančią mano ir girdėti monotonišką balsą, tačiau tai neprivertė atmerkti akių. Pagrindas, ant kurio buvo mano galva, buvo kietas, tačiau neketinau atsitraukti kadangi po prasto miego nakties norėjau išsimiegoti bent dabar žinodama, jog atvykus į Vieną pirmoji stotelė bus ne viešbutis, o biuras ir konferencijų salė.
- Vel.- pajutusi menką papurtimą galiausiai suvokiau ant ko mano galvą buvo visą šį laiką, tad pakėliau ją. Akivaizdžiai padariau tai per greitai, nes pajutau kaip ji menkai apsvaigsta pramerkus akis.- Lėktuvas nusileido.
- Atleisk, aš tiesiog-
- Tu neturi atsiprašyti už tai, jog atsirėmei į mane miegodama. Mes miegojome vienoje lovoje, prisimeni?- linktelėjau pažvelgdama į Louis, kuris paslėpė ganėtinai gigantišką telefoną švarko kišenėje ir pakilo nuo kėdės. Ranka perbraukusi per plaukus ir kiek juos patvarkiusi kadangi žinojau, jog laukia išėjimas į viešumą taip pat pakilau nuo kėdės ir nusekiau jį tuščiu lėktuvo salonu link durų, pro kurias patekome į vidų.
Bent kartą Louis pinigai pravertė, nes jis galėjo pasisamdyti žmones, kurie neštų mūsų daiktus, net jeigu jaučiausi kalta dėl to, kad kažkas kitas tai daro, kai galiu tai padaryti pati.
- Kadangi esi visiškai nauja čia tau nereikės pateikinėti ataskaitų šįkart. Tačiau per kitą susitikimą po kelių savaičių reikės padaryti viską ką daro asistentai.- Louis suėmė mano ranką mums pasiekus praviras lėktuvo duris.
- Manai, jog po kelių savaičių vis dar pakęsi mane? Žinau kokia erzinanti esu.- tariau susiraukdama dėl didelio triukšmo ir saulės šviesos vos nusileidau keliais laiptais atsidurdama ant žemės. Nors dabar buvo šešta valanda vakaro Vienoje švietė saulė atvirkščiai nei Londone. Ten retai kada lietų pakeisdavo saulė.
- Tu nesi erzinanti, Velvet. Turi savitą charakterį, su kuriuo aš ketinu rasti būdų susitvarkyti.- jis tarė man tiesiog nuleidus galvą ir nusekus jį link sidabrinės spalvos taksi automobilio.
Vienintelis dalykas, kurį girdėjau mums einant, buvo daugybė skirtingų balsų aplink ir mano aukštakulnių skleidžiami garsai, kurie mane ganėtinai erzino. Per pastarąjį mėnesį buvau priversta išmokti vaikščioti su jais, po to kai penkerius metus turėjau "pertrauką" nuo viso to.
Pasiekus automobilį sustojau ketindama atidaryti dureles, tačiau Louis atleidęs mano ranką, kurią laikė iki šiol, padarė tai pirmiau. Sumurmėjusi tylią padėką įsėdau į automobilio vidų koją susikeldama ant kojos ir atsiremdama į atlošą. Jaučiausi pavargusi po skrydžio, kuris truko ne vieną valandą, tačiau turėjau ištverti dar keletą valandų iki vykimo į viešbutį.
- Ten bus daug žmonių, kurie žino apie tave, būtent todėl pasistenk nesikalbėti su jais.- Louis tarė vos atsisėdo šalia manęs užtrenkdamas dureles. Vyras sėdintis prie vairo pajudėjo iš vietos mums pradėjus važiuoti iš oro uosto.
- Kodėl? Turiu omenyje-
- Nenoriu, jog jie rastų būdų užgaulioti tave. Visi jau tikriausiai iškapstė tai, jog buvai psichologė, bet tai nublanko ir pasimiršo vos jie sužinojo, kad dirbai Elos striptizo klube. Tai jiems svarbiausia ir būtent taip jie galės mėginti tave pažeminti.- Louis tarė man pažvelgus į jį.
- Man nesvarbu ar jie įžeidinės mane.- sumurmėjau trukteldama pečiais ir nuleisdama rankas bei jas pasidėdama ant kojų.
- Tai nesvarbu, nes aš neketinu leisti jiems to daryti.- atsidusau žvilgsnį nukreipdama į langą. Per paskutiniuosius penkerius metus nekeliavau niekur būtent dėl nėštumo ir Džeimso atsiradimo mano gyvenime.
- Ten bus Ala, tiesa?- paklausiau vos prisiminiau paskutinį jo išvykimą į Vieną. Nežinau ar šis kartas nebus kitoks kadangi neketinu persekioti jo visą laiką. Daug mieliau visą laiką iki sekančios konferencijos praleisčiau viešbučio kambaryje.
- Ji man nesvarbi.- Louis tarė man menkai linktelėjus ir užmerkus akis. Negalėjau panaikinti ir užgošti kaltės jausmo, kurį jaučiau dėl to, jog jis paliko ją vos susipažinęs su manimi.
'
- Čia dar prabangiau nei tavo biure.- sumurmėjau vos įėjome į pastato vidų ir aš gavau progą apsižvalgyti. Vestibiulio grindys buvo padengtos marmuro plytelėmis, o sienos nukabinėtos paveikslais, kurie tikrai verti be galo daug. Tikriausiai tiek daug kiek aš nesu turėjusi ir kiek niekada neturėsiu.
- Man jau įgriso ši prabanga.- Louis sumurmėjo man menkai nusišypsojus ir priėjus žingsniu arčiau jo vos kažkoks vyras praėjo pro mane. Nužvelgiau visus žmones esančius čia nepažindama nieko išskyrus blondinę stovinčią prie senyvo amžiaus vyro, kuris akivaizdžiai buvo jos tėvas. Ji vis dar nepastebėjo mūsų ir tikėjausi, jog to nepadarys, nes nenorėjau, kad ji iškeltų skandalą.
- Kas jeigu ji iškels skandalą? Pamačiusi mane čia, turiu omenyje.- sumurmėjau Louis nustojus eiti vos pasiekėme kairiąją vestibiulio pusę. Jis atsistojo prieš mane rankomis apsivydamas liemenį dėl ko neprieštaravau. Mes buvome viešumoje ir tai buvo malonu. Man patiko, jog jis visuomet būna taip arti manęs, kad ir kaip nenorėjau to pripažinti.
- Ji nenori patirti gėdos. Pažįstu ją. Ji nepadarys to, nebent bus labai kvaila.- jis tarė nenusukdamas žvilgsnio nuo mano veido kas iš dalies buvo malonu, nes jis nežvelgė niekur kitur, tačiau tuo pačiu trikdė.
- Jaučiuosi nejaukiai būdama čia.- tariau atsidusdama ir rankas uždėdama ant jo. Louis nieko neatsakė tad pažvelgiau į jį jausdama kaip jis prisitraukia mane arčiau man rankas padėjus ant jo pečių ir jomis apsivijus kaklą. Stengiausi ignoruoti aplinkui esančių žmonių žvilgsnius, tačiau tai buvo sudėtinga, atvirkščiai nei Louis.
- Tau teks priprasti prie tokios aplinkos, nes neketinu leisti tau išeiti iš mano gyvenimo.- nusukau veidą nuo jo jausdama menką šypseną, kurią nevalingai suformavo mano lūpos. Atsisukau į jį jausdama kaip šypsena dingsta nuo mano veido vos pastebėjau asmenį stovintį už jo, kuris privertė atsitraukti nuo Louis. Nuleidusi rankas nuo jo kaklo paslėpiau jas palto, kuris nebuvo užsegtas, kišenėse jausdama kaip Louis nuleidžia rankas nuo mano liemens.
- Net brangūs drabužiai nepakeis to, jog esi pigi kekšė.- pažvelgiau į Alą jai kreipusis į mane su dar vienu mėginimu įžeisti. Tačiau po tiek metų įžeidinėjimai neveikė manęs.
- Tavo įžeidinėjimai neveikia manęs.- sumurmėjau stebėdama kaip ji nusišypsojo rankas susikryžiuodama ties krūtine.
- Žinoma, jog jie neveikia tavęs. Nes tu turėjai smurtaujantį vaikiną, kuris nuolat tave įžeidinėjo ir žemino.- jos žodžiai privertė mane pajusti kaip mano veidas išbąla. Neturėjau nė menkiausios idėjos iš kur ji visa tai žino.
- Iš kur tu tai žinai?- Louis kreipėsi į Alą jai nukreipus žvilgsnį į jį ir priėjus žingsniu arčiau.
- Geriausias ir lengviausias būsas užsidirbti pinigų tai parduoti savo dramatišką gyvenimo istoriją.- žingsniu atsitraukiau atgal rankas ištraukdama iš kišenių ir apsisukdama. Galėjau jausti šlykštų gumulą susidarant gerklėje vos priėjau duris ir jas atidariau. Išėjau į lauką delnais perbraukdama per veidą ir nusivalydama kelias nuriedėjusias ašaras.
- Velvet-
- Man viskas gerai.- nutraukiau Louis apsisukdama vos išgirdau jo balsą ir durų užsitrenkimą po to.- Jis tiesiog papasakojo viską paversdamas mane kekše ir už tai gavo pinigų.
- Aš sutvarkysiu visą tai, gerai?- jis priėjo prie manęs man papurčius galvą ir atsidusus. Galėjau jausti perštėjimą akyse dėl ašarų juose.
- Jis nepaliks manęs ramybėje.- sumurmėjau nesipriešindama vos pajutau Louis ranką suimančią mano jam prisitraukus mane ir rankomis apsivijus liemenį. Nieko nesakiau savosiomis apsivydama jo kaklą ir smakrą padėdama ant jo peties bei užmerkdama akis.
- Sutvarkysiu tai daug greičiau nei tu įsivaizduoji. - jis tarė man pakėlus galvą nuo jo peties. Norėjau pasakyti jam, kad jis neprivalo daryti nieko dėl manęs, tačiau žinojau koks bus jo atsakymas. Sakiau jam tai jau per daug kartų ir turėčiau liautis, nes tai neveikia jo.
Pasilenkiau lūpas priglausdama prie jo ir vienos rankos delnu perbraukdama per skruostą prieš atsitraukdama.
- Ir tai ne dėl to, jog mes esame viešumoje.- tariau stebėdama kaip jis susiraukia. Bijojau pamėginti su Louis net jeigu žinojau, kad jis kitoks nei Džeimsas. Jis jo priešingybė ir galbūt tai nebus tokia didelė klaida.
○○○