11.

2.1K 173 2
                                    

'Velvet Odrea

- Kur tu eini?- Džeimso balsas sustabdė mane vos užsidėjau paltą užsegdama jo sagas. Sustojusi prie durų per petį pažvelgiau į jį ir atsidusau žinodama, jog turiu meluoti kuo įtikinamiau kitaip jis supras ir pasirūpins, jog negalėčiau normaliai vaikščioti keletą dienų ar net visą savaitę.

- Aš dirbu ir kadangi rytoj mano pirmasis pasirodymas man reikia treniruotis.- tariau stengdamasi, jog mano balsas skambėtų kuo įtikinamiau. 

- Pasistenk šiandien grįžti ankščiau. Kadangi aš ryte išvykstu į darbą kažkam reikės Adamą nuvesti į darželį.- Džeimsas tarė nusukdamas žvilgsnį į televizorių kas privertė mano kvėpavimą palengvėti vos nusukau žvilgsnį į duris ir suėmiau jų rankeną.

- Gerai.- tariau prieš atidarydama jas ir išeidama į koridorių. Uždariusi duris po savęs užrakinau jas, raktą įkišdama į palto kišenę ir ten pat sukišdama abi rankas. Nusileidusi laiptais ir išėjusi į lauką pradėjau eiti link tos pusės kur buvo klubas. Neturėjau jokio kito būdo, kuriuo nusigaučiau į klubą.

'

Sustojusi kitoje gatvės pusėje nei buvo klubas akimis iš karto sustojau ties mašina, kuri buvo prabangi. Per daug prabangi šiai aplinkai. Atsidususi nenoriai pradėjau eiti pereidama gatvę ir nueidama prie jo mašinos. Suėmusi durelių rankenėlę atidariau jas ir įlipau į vidų užtrenkdama po savęs bei nenoriai pažvelgdama į Louis. Nesijaučiau jaukiai būdama su juo vienoje patalpoje po vakar nakties. Bijau sužinoti ką jis galvoja apie mane net jeigu iš pokalbio telefonu galėčiau spręsti, jog jam nesvarbi mano dabartinė profesija.

- Kur mes važiuosime?- paklausiau nusukdama akis nuo jo ir sutrukdydama tylą, kuri iki šiol tvyrojo automobilyje. Galėjau užuosti stiprų kvepalų ir odekolono kvapą, kuris privertė trumpam sustabdyti savo kvėpavimą norint neparodyti, jog man patinka šis kvapas. Man patinka viskas kas susiję su Louis ir aš neturiu net menkiausios idėjos kodėl. 

Kai pirmą kartą jį pamačiau jis atrodė tikrai blogos būsenos ir aš esu tikra, jog jis buvo narkomanas. Nemaniau, jog narkomanai gali pasveikti, bet jis to pavyzdys. Tikriausiai. Galbūt jis sugeba paslėpti žymes jeigu jis vis dar vartoja.

- Į vieną vietą, kuri priklauso man. Kadangi mūsų susitikimai asmeniniai vieta turėtų būti privati. Arba bent kiek skirtis nuo vakarykščio susitikimo vietos.- jis ramiai tarė užvesdamas mašinos variklį ir pradėdamas važiuoti. Nebeturėjau progos pasišalinti. Teks vykti su juo tikintis, jog jis yra normalus žmogus, o ne sadistas bagažinėje besivežiojantis lavonus.

- Jeigu jūs ketinate teisti mane dėl mano darbo galite mane išleisti tuoj pat. Neketinu klausytis jūsų tuo atveju, Louis.- tariau atsidusdama ir pažvelgdama pro keleivio langą toje pusėje, kurioje sėdėjau. Galėjau matyti kaip jis pasuka į tą miesto dalį, kurioje aš retai lankydavausi. Miesto centrą. Neprisimenu kada paskutinį kartą buvau jame.

- Visų pirma pradėkime nuo to, jog kreipkitės į mane tu. Nesu senesnis už jus daugiau nei dvejais metais ir kreipinys jūs verčia mane jaustis senu. Ir visų antra aš niekada neteisčiau jūsų dėl jūsų darbo pasirinkimo, nes nežinau priežasčių kodėl jūs tai pasirinkote.- jis tarė man galint jausti kaip jis pažvelgia į mane. Taip pat menkai pasukau galvą sutikdama jo mėlynas akis, kurios priversdavo užniaužti kvapą. Ką jis daro su manimi? 

- Yra viena priežastis, Louis. Bet jos tu dar negali sužinoti.- nusukau akis nuo jo jausdamasi be galo keistai, nes kreipiausi į jį tu. Mes nepažįstami labai ilgai ir aš nežinau nieko apie jį išskyrus tai, jog jis turi sužadėtinę, kuri nenori ištekėti už jo. Ir jis mėgina suprasti kodėl. Būtent tam reikalinga aš.

- Nesikišiu į tavo gyvenimą, nes tu prašei manęs to. Tačiau jeigu tau įdomu kažkas iš mano gyvenimo gali klausti, Velvet.- man patiko, kai jis tardavo mano vardą. Jis skambėjo kitaip iš jo lūpų. Kitaip nei iš Džeimso lūpų nors jis beveik niekada netardavo mano pilno vardo. Jam jis nepatiko. Su Louis viskas buvo kitaip. Jis buvo kitoks nei Džeimsas. Negalėčiau jų net lyginti, nes Louis nugalėtų jį visur, net jeigu pažįstu jį taip trumpai.

- Tą dieną, kai tu atėjai pas mane ir kai aš įteikiau tau kortelę. Tavo rankos buvo subadytos. Ar tu vis dar-

- Nesitikėjau to.- jis nusijuokė nutraukdamas mane kas privertė pasukti galvą norint ir vėl pažvelgti į jo nuostabių bruožų veidą.- Aš nebevartoju. Tuo metu buvau nusiritęs labai žemai ir tikrai nenoriu prisiminti to laikotarpio.

- Tuomet mes nebekalbėsime apie jį.- tariau atsidusdama ir pažvelgdama pro priekinį langą vos mašina sustojo. Sutrikau vos pamačiusi aplinką, kurioje buvome. Louis sustojo aikštelėje, kuri priklausė prabangiam pastatui ir buvau beveik tikra, jog tai vienas iš brangiausių daugiabučių.- Kur mes?

- Gyvenu penktame aukšte ir-

- Ir tu manai, jog tavo namai ar butas yra gera vieta susitikimams?- pažvelgiau į jį susiraukdama ir matydama kaip jis menkai pasimeta papurtydamas galvą.

- Kodėl ne? Ten privatu ir niekas negalės klausytis apie ką mes kalbėsime.- Louis pakėlė akis pažvelgdamas į mane, kai aš nusukau žvilgsnį suimdama mašinos durelių rankeną.

- Privatu. Žinoma. Ir tu sakei, jog nelaikai manęs kekše.- sumurmėjau prieš atidarydama dureles ir išlipdama iš mašinos. Užtrenkiau jas ir pradėjau eiti stengdamasi su aukštakulniais nepaslysti ant ledo. Nebuvau pratusi nešioti jų ir eiti per ledą bei sniegą nebuvo pats lengviausias dalykas.

- Velvet.- galėjau girdėti kaip mašinos durelių užtrenkimo garsas susimaišo su Louis balsu, kai aš tiesiog toliau ėjau neketindama klausytis jo ar juolab sustoti. Nežinau ar teisingai supratau jo užuominas, bet aš nesu kekšė net jeigu ir dirbu striptizo klube.

Pajutusi kaip mano ranka suimama sustojau nenorėdama, jog jis trukteltų mane, nes tuomet blogiausiu atveju paslysčiau ant ledo ir nuvirsčiau kas būtų ir gėdinga, ir skausminga.

- Aš neturėjau omenyje to. Nežinau kaip tau paaiškinti, bet man visiškai nesvarbi tavo darbo vieta ar tavo statusas. Man svarbu pažinti tave.- jis tarė vos atsisukau į jį pakeldama galvą ir sutikdama tas mėlynas akis, kurios kiekvieną kartą gniaužė kvapą. Neturėjau nė menkiausios idėjos kokio velnio tai vyksta.

- Kodėl? Tai mano darbas, pažinti tave. Aš esu ta, kuri turi padėti tau susitvarkyti su savo problemomis.- atsidusau menkai nuleisdama akis ko pasigailėjau. Vos jos nukrypo į jo lūpas greitai pakėliau jas ir vėl pažvelgdama į akis. Kažkas tikrai blogai su manimi.

- Aš noriu pažinti tave. Priežasčių kodėl tau žinoti nereikia.

○○○

ᵥₑₗᵥₑₜ.Where stories live. Discover now