'Velvet Odrea
Nužvelgiau save veidrodyje atsidusdama vos suvokiau, kad Louis drabužiai man per dideli. Ir aš tikrai neatrodau gerai su jais, tačiau man tai neturėtų rūpėti, nes tai tik šiai nakčiai. Rytoj ketinu grįžti į klubą ir mėginti sugalvoti ką daryti dėl Adamo. Nes tikrai nenoriu, jog jam tektų gyventi striptizo klube.
Išėjusi iš vonios po savęs uždarydama duris ir paspausdama šviesos jungiklį. Koridoriuje buvo tamsu nepaisant menkos šviesos sklindančios iš svetainės. Giliai įkvėpusi nuėjau prie laiptų atsiremdama į sieną ir rankas susikryžiuodama ties krūtine. Jaučiausi nejaukiai, kai Louis pakėlė akis nuo kompiuterio, kuris buvo ant baro, ir nužvelgė mane. Nemaniau, jog gausiu progą ir vėl būti jo bute ypač naktį. Nemaniau, jog kalbėsiuosi su juo taip pat.
- Nemanai, jog reikėtų eiti miegoti?- paklausiau pažvelgdama pro įstiklintą sieną prie šaldytuvo. Lauke buvo visiškai tamsu ir lijo taip pat jis buvo kiek išgėręs ir kadangi tikriausiai rytoj jo laukia darbas, jam tikrai reikėtų išsimiegoti. Neatrodo, jog jis būtų miegojęs praeitą naktį.
- Tiesiog nusprendžiau įsijungti kompiuterį ir peržiūrėti viską ką praleidau per pastarasias keturias dienas.- jis tyliai sumurmėjo, tačiau aš išgirdau dėl tylos bute, kurią teršė tik lietus ir mūsų kvėpavimas.
- Galėsi tai padaryti rytoj. Tau tikrai reikėtų išsimiegoti.- tariau atšlydama nuo sienos ir menkai krupteldama, kai Louis užtrenkė kompiuterio ekraną. Galėjau matyti menką šypseną jo veide ir esu tikra, kad jis tai pastebėjo. Stebėjau kaip jis pakyla nuo kėdės ir apeina barą.
- Ar tu rūpiniesi manimi?- jis paklausė manęs pereidamas svetainę ir išjungdamas šviesą. Truktelėjau pečiais nors jis negalėjo to matyti, kadangi visame bute tvyrojo tamsa.
- Aš niekada nesakiau, kad tu man nerūpi. Ir tu tiesiog atrodai siaubingai, tad tau reikia miego.- galėjau girdėti jo juoką Louis tamsiai figūrai priartėjus prie manęs. Trumpam užmerkiau akis dėl malonaus jausmo, kuris nusirito stuburu žemyn, pajutus jo ranką apsivejant mano pečius.
- Esu tikras, jog rytoj atrodysiu ne taip siaubingai, nes šiandien miegosiu neįprastai.- jis tarė vesdamasis mane koridoriumi, tačiau ne link svečių kambario durų. Galėjau nutuokti ką jis turi omenyje, bet kadangi retai nuspėdavau žmonių, ypatingai Louis, veiksmus turėjau būti tikra.
- Ką tai turėtų reikšti?- paklausiau menkai susiraukdama dėl to kaip tyliai mano balsas nuskambėjo. Tačiau jis vis tiek girdėjosi gerai, kadangi bute vyravo visiška tyla.
- Tu miegosi su manimi.- girdėjau kaip durys sugirgžda jam jas atidarius prieš mums įeinant į miegamąjį, kuriame buvau tik kartą. Mano spėjimui pasitvirtinus iš dalies atsitraukiau nuo jo girdėdama garsų Louis atodūsį, nes jis tikriausiai nutuokė, kad neketinu sutikti su tuo. Jis pažįsta mane daug geriau negu aš jį.
- Nemanau, kad tai gera mintis. Mes susitaikėme tik prieš valandą daugiausiai ir aš nenoriu eiti per toli.- tariau patempdama jo marškinėlius žemiau net jeigu dėvėjau ir tamsias kelnes, kurios buvo pernelyg plačios man. Jo marškinėliai uždengė mano šlaunis ir aš tikrai džiaugiausi, kad jis davė man ir kelnes kitu atveju tikriausiai vis dar sėdėčiau vonioje mėgindama rasti būdą išsisukti ir nueiti į kambarį nepastebėtai. Tai būtų tikrai nejauku net jeigu jis yra matęs mane su striptizo šokėjos apranga, kuri praktiškai nedengia nieko.
- Draugai miega vienoje lovoje.- Louis tarė man galint matyti kaip jis nueina prie lovos. Nuleidau žvilgsnį vos jis pradėjo segtis marškinių sagas. Tai vertė norėti dingti iš kambario jau dabar kol viskas nepasisuko dar nejaukesne linkme.
- Tačiau psichologė ir jos klientas, ne.- sumurmėjau rankas susikryžiuodama ties krūtine ir giliai įkvėpdama. Galėjau matyti kaip jis galiausiai nusiima marškinius ir numeta juos ant kėdės už spintelės prie lovos.
- Mes padarysime išimtį.- Louis tarė man galint girdėti šypseną jo balse, kuri akivaizdžiai buvo dėl to, kad jis žinojo, jog aš vis tiek sutiksiu su tuo. Nenorėjau miegoti ant sofos jo bute, nes ji nebuvo tokia patogi kaip klube. Pabusti skaudančia nugara nėra tas dalykas, kurio aš noriu rytoj ryte.
- Tikiuosi, jog rytoj ryte neišmesi manęs kadangi neprisiminsi kas čia įvyko.- sumurmėjau prieidama prie lovos, kuri buvo plati ir užklota šviesiais patalais. Lėtai atsisėdau ant jos krašto nuleisdama rankas ir jausdama kaip Louis neilgai trukus suima vieną jų prisitraukdamas mane arčiau.
- Aš nesu toks girtas, Vel.- galėjau jausti kaip mano pašiurpsta dėl to kaip jis mane pavadino. Nekenčiau to kaip šis trumpinys skambėjo iš Džeimso lūpų, tačiau su Louis viskas buvo kitaip.
Atsiguliau šalia jo jausdama Louis ranką apsivejant mano liemenį kas buvo neįprasta ir nauja man. Niekuomet nesu miegojusi tokioje pozicijoje, nes Džeimsas nelaikydavo manęs šalia savęs. Jaučiau kaip mano skruostai įkaista ir įgauna ryškų raudonį vos padėjau galvą ant jo krūtinės, kurios nedengė niekas. Žinojau, jog rytoj ryte tikriausiai gailėsiuosi to, bet dabar tai nebuvo labai svarbu.
'
- Tu neketini kalbėti su manimi visą rytą?- Louis paklausė man pakėlus akis nuo kavos puodelio ir atsidusus. Vakar jis sakė tiesą sakydamas, kad negėrė daug. Nes jeigu viskas būtų buvę atvirkščiai dabar tikriausiai nesėdėčiau už baro jo bute. Tikėjausi, kad jis išvarys mane ir viskas stos į tas vėžias kaip buvo vakar.
- Aš tiesiog maniau, jog tu išvarysi mane.- tariau trukteldama pečiais ir nuleisdama akis į puodelį, kurį laikiau. Jis nebuvo karštas, tačiau dėl ilgo laikymo mano delnai vis tiek kaito.
- Net jeigu vakar būčiau buvęs toks girtas, jog šiandien nieko neprisiminčiau vis tiek neišvaryčiau tavęs.- jis atsiduso pastumdamas lėkštę su maistu prieš mane. Susiraukiau vos pažvelgusi į lėkštės turinį ir kilstelėjau akis į Louis.
- Tu turi daugybę pinigų ir ketini maitinti mane pica?- paklausiau prisitraukdama lėkštę ir stebėdama kaip jis pavarto akis menkai nusišypsodamas. Louis atsisėdo prieš mane man galiausiai atleidus puodelį.
- Neradau nieko kito šaldytuve.- galėjau jausti jo žvilgsnį įsmeigtą į save ir tai buvo ta priežastis kodėl nepakėliau akių. Jaučiausi nejaukiai ypač po vakar. Niekada nemaniau, jog miegosiu vienoje lovoje su juo net jeigu tai buvo tik miegas.
Visą laiką maniau, kad esu įstrigusi su Džeimsu, kuris niekada nepaleis manęs.
- Galėsi paskambinti savo seseriai ir pasakyti, jog vis dar nesutvarkei problemų su Džeimsu. Nebent tu nori pamatyti savo sūnų, nes tu žinai, kad leisiu jam gyventi čia. Bute praleidžiu mažiausiai laiko.- jo žodžiai privertė atsidusti atstumiant lėkštę nuo savęs ir nuleidžiant rankas nuo stalo bei padedant jas ant savo kojų, kurias dengė džinsai.
- Nejaugi mes pradėsime tai ir vėl?- paklausiau tikėdamasi, kad po mano prieštaravimų jis tiesiog paliks visas šias problemas, kurios priklauso man. Galiu susitvarkyti savo gyvenimą pati kad ir kaip sudėtinga tai būtų.
- Tu ketini prieštarauti?- jis paklausė leisdamas vien iš jo balso suprasti, kad jis tikėjosi, jog sutiksiu be galo lengvai. Padaryčiau tai, tačiau negaliu pakeisti savo charakterio ir principų, kurie liepia man nesutikti su tuo.
- Neketinu sutikti su tuo. Tai, jog likau čia nakčiai nereiškia, jog viskas susitvarkė ir aš ketinu leisti tau kištis į mano gyvenimą.- pakilau nuo kėdės. Jeigu Louis ketina laikytis savo nuomonės tai baigsis dar vienu susipykimu ir jo baigtis nebus tokia kokia yra dabar. Neketinu baigti jo bute ir vėl pasiduodama jo įtikinėjimams.
○○○
