'Velvet Odrea
Užsitraukusi trumpo sijono, kurį turėsiu dėvėti šįvakar, užtrauktuką pakėliau akis pažvelgdama į savo atvaizdą veidrodyje. Atrodžiau kaip kekšė. Trumpas, aptemptas sijonas nedengė visiškai nieko kaip ir ryškiai raudona liemenėlė. Mėlynė ant mano skruosto buvo paslėpta gausiu makiažo sluoksniu ir man nepatiko tas jausmas, jog tiek daug chemijos slėpė mano veidą.
Ranka perbraukusi per plaukus pirštais patiesinau juos leisdama kristi ant abiejų pečių bei atsidusdama. Žinojau, jog neilgai trukus Džeimsas pasirodys čia ir šiuo metu jis tikrai nėra tas žmogus, kurį aš noriu pamatyti. Jis nusprendė ateiti į klubą šiąnakt vien dėl to, jog aš šoku ir jis norėjo pažiūrėti su kuo bendrauju čia.
Ir tai, jog Louis žvelgė į jį mums būnant antrame aukšte nereiškia nieko gero. Nes jeigu Džeimsas sugalvos kažką ir ''prisigalvos'' visokio mėšlo kentėsiu aš. Norėčiau pasikalbėti su Louis, bet žinau, jog jeigu bent kiek atsitrauksiu nuo Džeimso, jis įtars kažką.
Jeigu suklysiu šįkart jis nepasigailės manęs. Ne taip pat šiandien ryte.
Išgirdusi kaip durys atsidaro pažvelgiau į kambario atvaizdą veidrodyje ir jaučiau kaip mano lūpos prasiveria.
- Ne, tu turi eiti iš čia.- tariau apsisukdama ir pažvelgdama į Louis tarpduryje. Mano balsas drebėjo dėl baimės, kuri užplūdo mane, vos suvokiau kas manęs laukia jeigu Džeimsas pasirodys čia dabar ir pamatys Louis. Man galas.
- Gražiai atrodai.- atrodo jis nusprendė ignoruoti mano žodžius įeidamas į kambario vidų ir uždarydamas duris po savęs.
- Louis prašau išeik.- tariau susiraukdama vos jis pasuko užraktą užrakindamas duris. Džeimsas nudės mane.- Tu negali likti čia.
- Kodėl? Neišeisiu kol nepasakysi ir nepaaiškinsi kodėl bijai savo vaikino.- paskutinis žodis nuskambėjo daug šiurkščiau ir aš galėjau jausti jo juntamą antipatiją Džeimsui. Norėjau pasakyti jam kas iš tiesų dedasi mano gyvenime. Norėjau pasakyti jam viską, bet nepasitikėjau juo taip stipriai, jog galėčiau tai padaryti. Nežinojau ar jis viską papasakos policijai, ar kažką padarys Džeimsui, ar tiesiog numos į tai ir dings iš mano gyvenimo.
Vos vakar buvau apsisprendusi, jog nenoriu jo savo gyvenime, bet dabar negalėjau leisti jam taip paprastai dingti. Taip greitai ir staiga kaip jis atsirado. Nes neprisimenu kada jaučiausi su kažkuo taip kaip jaučiuosi su juo.
- Aš nebijau jo.- tariau stebėdama kaip Louis atsiremia į stalą ir susikryžiuoja rankas ties krūtine, kurią dengė tik balti marškinėliai. Prieš tai jis dėvėjo švarką, bet dabar jo nebuvo ir jis atrodė prakeiktai patraukliai net jeigu nenorėjau to pripažinti.
- Tuomet kokio velnio liepi man išeiti? Ir kodėl bent prakeiktai nepasisveikinai su manimi, kai buvome lošimų kambaryje?- jis pažvelgė į mane, tad nenorėdama sutikti jo mėlynų akių žvilgsnio nusukau akis ir dantimis sukandau apatinę lūpą jausdama kaip nusivalo lūpų dažai. Makiažas nebuvo svarbiausia problema šiuo metu. Turėjau sugalvoti kaip išsisukti nuo tiesos.
- Nes aš negalėjau. Vakar sakiau tau, jog nenoriu bendrauti su tavimi ir mano nuomonė nepasikeitė.- tariau gailėdamasi savo žodžių vos ištariau juos.
- Tai nepadės tau išsisukti nuo tiesos pasakymo. Tiesiog pasakyk man kas ne taip ir aš paliksiu tave ramybėje jeigu tai yra tai ko tu nori.- jo žodžiai privertė susiraukti. Nenorėjau pasakyti jam to ir negalėjau. Nes nežinau kas bus po to, kai tai padarysiu išskyrus tai, jog vos išsiaiškinęs, kad prasitariau Džeimsas nudės mane. Nežinau kiek kartų girdėjau šį grąsinimą iš jo lūpų.
- Tiesiog išeik, Louis. Nėra nieko ką turėčiau tau pasakyti, nes mano asmeninimas gyvenimas nėra tavo problema.- tariau stebėdama kaip jis susiraukia nuleisdamas rankas bei menkai nusijuokdamas.
- Velvet, aš nesu kvailas.- jo žodžiai privertė atsidusti ir leido suprasti, kad jis yra tikrai užsispyręs jeigu taip paprastai nepalieka šito. Tai net nėra jo reikalas. Ir jeigu būčiau drąsesnė prie jo pasakyčiau tai jam, bet negaliu to padaryti.
Pasirodo Džeimsas visiškai palaužė mane.
- Tiesiog išeik, prašau.- pakartojau tą patį nenorėdama kalbėti apie tai ką jis nori sužinoti. Negaliu jam to pasakyti. Ne dabar ir ne čia.
- Velvet-
- Išeik, Louis. Man reikia dirbti.- tariau nusisukdama į veidrodį ir atsidusdama vos pažvelgiau į savo atvaizdą. Nenorėjau, jog jis išeitų, tačiau tuo pačiu norėjau. Baimė Džeimsui ir tam ką jis gali, vertė daryti daugelį dalykų, kurių aš nenorėjau.
Nieko nesakiau matydama Louis atvaizdą veidrodyje jam stovint šonu į jį bei žvelgiant į mane. Pasiėmusi raudonus lūpų dažus atidariau juos perbraukdama per lūpas ir mėgindama jas padaryti tokios pat ryškios spalvos kaip prieš tai. Žinojau, jog po keletos minučių teks eiti į klubo vidų ir dirbti pagrindinėje salėje iki ateis mano eilė šokti.
Jaudinausi dėl to, nes šiandien pirmasis mano kartas ant scenos prieš nepažįstamus žmones, tačiau labiau jaudinausi dėl Louis, kuris vis dar stovėjo per kelis metrus nuo manęs, nesijudindamas iš vietos.
Išgirdusi beldimą į duris, kuris reiškė, jog laikas išeiti atsidusau padėdama lūpų dažus bei apsisukdama. Pasiėmusi raktą nuo kambario durų praėjau pro Louis išeidama pro jas ir leisdama jam padaryti tą patį. Vos uždariau duris ir jas užrakinau pasilenkdama bei raktą įkišdama į vieną iš aukštakulnių, atsitiesiau susiraukdama.
Džeimsas nusijuokė praeidamas pro mane kas privertė išbalti vos jis priėjo prie Louis ir menkai stumtelėjo jį. Susiraukiau ir galėjau jausti kaip padažnėja mano kvėpavimas vos išgirdau Louis juoką, kuris buvo pašaipus. Jis akivaizdžiai nebijojo Džeimso, kuris atrodė agresyviai su keliomis venomis iššokusiomis ant kaklo ir suspaustais kumščiais.
- Palik mano žmoną-
- Ji ne tavo žmona.- Louis nusijuokė pažvelgdamas į jį. Nieko nesakiau, nes neturėjau ką. Žinojau ir viskas apie ką galėjau galvoti buvo tai, jog Džeimsas nudės mane. Ir šįkart aš nukentėsiu daug stipriau nei ryte.
- Jeigu dar kartą pamatysiu tave prie jos nudėsiu.- Džeimsas tarė, tačiau neatrodė, jog Louis būtų įbaugintas ar bent kiek bijotų. Vietoj to jis ir vėl nusijuokė kas privertė Džeimsą dar labiau susierzinti.
- Būdamas tavo vietoje negrąsinčiau. Nes viskas ką man reikės padaryti tai tiesiog spragtelėti pirštais ir tu jau gulėsi šešios pėdos po žeme.- stebėjau kaip rudaplaukis praeina pro jį petimi užkliudydamas jo ir pažvelgdamas į mane prieš nueidamas ilgu koridoriumi. Tikriausiai jis ir vėl sumokėjo Skotui, jog jį praleistų arba jis tai padarė be pinigų šįkart.
Pajutusi kaip mano šiurkščiai ir stipriai suimama pakėliau akis pažvelgdama į Džeimsą. Vos mano akys sutiko jo galėjau jausti kaip išbąla mano veidas, o rankos ir kojos pradeda drebėti.
- Jeigu ne sukruštos kameros trenkčiau tau dabar pat. Su juo ir dulkinaisi naktį, tiesa?- jis paklausė.
- Ne. Aš sakiau tau, jo-
- Manai, jog man sukruštai rūpi ką tu sakai? Vien pažvelgus į jo suknistą pasipūtusį veidą galiu pasakyti, jog jis jau išdulkino tave.- Džeimsas pastūmė mane atleisdamas mano ranką ir priversdamas atsirenkti į duris. Dėl skausmo, kuris nudiegė nugarą, susiraukiau.
Jis įsirėmė ranką į duris prie pat mano galvos ir pasilenkė man galint jausti jo karštą ir su degtinės kvapu susimaišiusį kvėpavimą ant savo veido.
- Prisiekiu, Vel, jeigu dar bent kartą pamatysiu jį prie tavęs padarysiu taip, jog tu pati norėtum jį nudėti. Ir prisimink, jog tai bus jo kaltė kai tu atlikinėsi savo bausmę vos grįšime.- jis atsitraukė stipriai suimdamas mano ranką už tos pačios vieto,s už kurios suėmė prieš tai, ir trukteldamas į savo pusę kas privertė prieiti prie jo.
Nieko nesakiau nuleisdama galvą ir leisdama plaukams kristi ant veido, kai sekiau jį.
Ir net po visko ką jis ketina man padaryti žinojau, jog vis tiek pasirinkčiau Louis, ne jį.
○○○
