'Louis Tomlinson
- Atsiųsk man visas šio mėnesio sąskaitas ir bankų Madride ir Lisabonoje.- tariau prieš atleisdamas vieną iš daugybės mygtukų ant atsakiklio ir atsilošiau kėdėje viena ranka perbraukdamas per plaukus.
Jaučiausi kaltas dėl to, jog palikau Velvet vieną šiandien ryte. Tikiuosi, jog grįžęs rasiu ją, nes aš užrakinau buto duris ir tikriausiai ji nežinos kaip išeiti iš ten. Bet taip pat ji yra protinga, tad galbūt ji susiras raktus.
Žinau, jog turėčiau galvoti apie Alą, žinodamas, jog ji grįš rytoj ir man teks atsiprašyti jos net jeigu tai buvo jos kaltė. Ala nuolat veliasi į konfliktus ir aš norėčiau tiesiog palikti ją, tačiau negaliu. Jos tėvas prakeiktai turtingas ir jeigu paliksiu ją neteksiu bankų tinklo Ispanijoje bei Portugalijoje. Man niekada nerūpėjo pinigai, tačiau neketinu netekti didžiausių pajamų šaltinių.
- Vakar ir vėl lankeisi Elos klube?- išgirdęs balsą, kuris man buvo be galo pažįstamas ir be galo erzinantis, pakėliau akis susiraukdamas.
- Sakiau tau atsiųsti sąskaitas, o ne prakeiktai įsiveržti į mano kabinetą.- atkirtau ignoruodamas jo klausimą, nes Markus ir taip žinojo atsakymą. Ankščiau ten lankydavausi tik kartą per savaitę vien dėl to, jog jau pusę metų mėginu priversti Elą parduoti man jį, tačiau dabar negaliu ten nesilankyti žinodamas, jog kiekvieną naktį ten galiu pamatyti ją.
Neturiu nė menkiausios idėjos kodėl negaliu prakeiktai nustoti galvoti apie ją.
- Sąskaitas jau atsiunčiau. Tačiau taip pat norėjau pasikalbėti su tavimi.- Markus atsisėdo ant kėdės kitoje stalo pusėje, kai aš ignoruodamas jį prisitraukiau nešiojamąjį kompiuterį prie savęs ir suvedęs slaptažodį laukiau kol jis pasikraus. Nors jis buvo mano geriausias draugas, o retkarčiais galėjau palaikyti jį savo broliu pastaruoju metu negaliu jo pakęsti. Jis nuolat man prieštarauja dėl to kaip elgiuosi su Ala, nors ji pati to nusipelnė. Nesielgčiau su ja šiurkščiai jeigu ji nebūtų to nusipelniusi.
Alai rūpi tik pinigai ir kartais man atrodo, jog būtent dėl jų ji yra su manimi.
- Apie ką?- paklausiau vos man įgrįso jo erzinantis žvilgsnis man atsidarius elektroninį paštą ir laišką su sąskaitomis. Jos buvo vienos iš didžiausių, nes Madrido ir Lisabonos bankuose dirbo daugiausiai žmonių.
- Apie Elos klubą, apie kurio pardavimą tau ji jau pagalvojo. Taip pat apie tai kokio velnio tu ten lankaisi kiekvieną naktį.- jis tarė, tad užtrenkiau kompiuterio ekraną ir pakėliau akis pažvelgdamas į jį.
Markus nuolat kalbėdavo apie Elą ir tai buvo dėl to, jog ji buvo jo sesuo. Jie buvo panašūs savo charakteriu, bet skirtingi išore. Tad kadangi Markus buvo erzinantis, Ela buvo tokia dvigubai.
- Tu negali man drausti lankytis ten, Markus. Turiu tam savų priežasčių.- nusijuokiau pakildamas nuo kėdės ir pasiimdamas savo vibruoti pradėjusį telefoną. Susiraukiau pamatęs savo sužadėtinės vardą virš jos numerio.
- Ar viena iš tų priežasčių vardu Velvet?- jo žodžiai privertė mane susiraukti pažvelgiant į jį ir sukandant dantis. Norėjau trenkti jam nepaisant to kokia vietą jis užėmė mano gyvenime. Vien iš Markus žvilgsnio mačiau ką jis galvoja. Jis nusipelnė smūgio vien už galvojimą, kad Velvet yra kekšė. Ji tokia nėra.
Nepaisydamas jo atsiliepiau į Alos skambutį telefoną pridėdamas prie ausies ir susiraukdamas vos išgirdau jos balsą.
- Kitą kartą prieš išeidamas iš namų užrakink duris.- pastaruoju metu iš jos neišgirstu jokio pasisveikinimo tik nuolat pasireiškiančius priekaištus. Šis kartas ne kitoks.
