'Velvet Odrea
Įėjus pro duris atsidūriau jau pažįstamoje aplinkoje, bet tai nepakeitė to, jog ji man vis tiek nepatiko. Jaučiausi nejaukiai būdama jo namuose ypač žinodama, jog čia gyvena ir jo sužadėtinė. Žinojau, jog ji nemėgsta manęs ir tai patvirtino tai, jog ji pavadino mane kekše.
- Aš nenoriu susitikti su tavo sužadėtine.- tariau rankas susikryžiuodama ties krūtine. Tikrai nenorėjau susidurti su ta mergina, kuri buvo tokia nemaloni man, net jeigu tai buvo pirmasis kartas, kai ji pamatė mane.
- Ji nebegyvena čia. Prieš atvažiuodamas į Elos klubą išvariau ją.- Louis praėjo pro mane, tad nenoriai sekiau jį. Pažinojau tik pirmąjį buto aukštą, nes niekuomet nebuvau užkilusi laiptais, kurie buvo buto gale.
- Kodėl?- paklausiau sustabdydama save nuo klausimo ar tai dėl manęs. Nenorėjau to klausti, nes tikėjausi, jog jis pats tai pasakys. Tikėjausi, jog tai ne mano kaltė, nes ir taip jaučiuosi kalta dėl to, jog ne tiesiogine prasme verčiu jį rūpintis manimi. Man nereikia to, bet kadangi Louis yra toks koks yra, jis tai daro. Nepaisant to, jog man tai nepatinka jaučiuosi dėkinga. Nes jau seniai niekas nesirūpino manimi kaip tai daro jis.
- Tu nepažįsti jos, Velvet. Ji buvo tokia mergina kokios norėtų kiekvienas kol galiausiai tapo kalė.- stebėjau kaip Louis paima daiktus nuo stalo, kurie buvo keli žurnalai ir nueina į tą pusę kur buvo baras. Užėjęs už jo jis pasilenkė, tad aš menkai kruptelėjau išgirdusi garsų durelių užsitrenkimą vos jis atsitiesė.
- Tu išsiskyrei su ja?- paklausiau vos pastebėjusi žiedą, kurį jis laikė rankoje. Louis numetė jį ant baro ir atsiduso.
- Taip ir tai man visiškai nesvarbu. Nes taip bent jau sutaupysiu pinigų.- jis sumurmėjo apeidamas barą ir eidamas link manęs.- Nusirenk. Tau nereikia čia stovėti apsirengusiai.
- Ne.- papurčiau galvą.- Man reikia grįžti. Aš negaliu čia likti.
- Tu liksi čia visai nakčiai ir tiek ilgai kiek reikės.- jis tarė suimdamas mano rankas ir patraukdamas jas nuo krūtinės bei priversdamas jas nuleisti.- Nusirenk.- stebėjau kaip jis atsitraukė žingsniu nuo manęs. Vos pažvelgusi į jį suvokiau, jog paprastai neperkalbėsiu jo.
Suėmusi savo palto sagas atsegiau jas nusiimdama jį ir padėdama ant sofos, kuri buvo šalia manęs. Neketinau likti čia nakčiai, tik iki tol kol baigsis mano darbo laikas. Rasiu būdą išeiti iš čia net jeigu nenoriu ten grįžti. Nenoriu matyti Džeimso, girdėti jo balso ir būti vienoje patalpoje su juo. Nekenčiau jo, bet tuo pačiu mus siejo Adamas, kurio negalėjau palikti.
- Aš nenoriu čia būti.- atsidusau sukabindama savo abiejų rankų pirštus. Galėjau suprasti, jog jis suvokia kaip man nejauku būti nepažįstamoje aplinkoje net jeigu esu buvusi čia kelis kartus. Nemanau, jog net po daugybės lankymųsi nesijausiu čia jaukiai. Nes nesvarbu kiek laiko praeitų nesijausiu jaukiai prie Louis.
- Žinau, bet aš neketinu tau leisti grįžti ten. Niekada.
- Bet-
- Velvet.- Louis nutraukė mane priversdamas atsidusti vos suvokiau, kad tai nebus taip paprasta. Ir esu tikra, jog mano mėginimas išeiti iš čia taip pat bus sudėtingas ir galiausiai nepavyks. Nes norėdama išeiti turėčiau pasakyti kažką tokio kas priverstų jį nenorėti niekuomet kalbėti ar net pažvelgti į mane, bet aš negaliu to padaryti. Nes be jo ir Adamo neturiu nieko, nors Louis mano gyvenime tokį trumpą laiką.
- Aš turėsiu grįžti ten. Turiu sūnų ir nenoriu jo palikti.- papurčiau galvą dantimis sukasdama apatinę lūpą. Jaučiausi nejaukiai dėl to, jog mes stovėjome jo buto, svetainės viduryje ir kalbėjome apie mano gyvenimą. Nes niekuomet negalvojau, jog visą mano asmeninio gyvenimo situaciją jis sužinos būtent dabar. Taip pat nesitikėjau, jog jis nepasitrauks iš mano gyvenimo, nes tikėjausi, jog jis dings tai greitai ir staiga kaip ir atsirado.
